Iš pagamintų objektų
Parodoje lankytojų dėmesiui pateikiami net 22 eksponatai, meno objektai, asambliažai ir du grafikos portretai. Terminą „readymade“ pirmą kartą pavartojo prancūzų menininkas Marcelis Duchampas, apibūdindamas meno kūrinius, kuriuos jis padarė iš pagamintų objektų, prisotindamas juos kitomis koncepcijomis. Nuo to laiko jis dažnai buvo taikomas kitų menininkų kūriniams, pagamintiems tokiu būdu. Lietuvių kalboje atitikmens kol kas nėra, tačiau tokio tipo meno kūrinius galima vadinti asambliažais.
Projektas „Warning“ – tai gyva, vis pasipildanti naujais kūriniais ekspozicija. Tai aktyviai bendraujantis su žiūrovu projektas, šnekantis nepatogiu, kartais brutaliu kampu. Labai aktuali nūdienos akivaizdoje ekspozicija kviečia nepamiršti taikos ir laisvės kainos, skatina prisidėti prie nukentėjusių palaikymo. „Warning“ – apie tai, kad reikia neprarasti savyje žmogiškumo, ištiesti ranką tiems, kam jos labiausiai reikia, būti neabejingiems kitų skausmui.
Parodos atidaryme dalyvavo Kultūros Ministras Simonas Kairys bei Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Parodą „WARning“ sudaro 22 eksponatai, meno objektai, redimade‘ai ir du grafikos portretai.
Konflikto idėja, kurią plėtoja Mackevičius gali tarsi nukelti ir į ateities karus, konfliktus ir ne būtinai sieti tiesiogiai su tikru karu, konfliktas gali būti ir vidinis. Vienas iš redimad‘ų „Prarastas tikėjimas“ vaizduoja, jog technologijų apsuptyje, didžiuliame informacijos sraute prarandame tikėjimą, žmogus yra daugiau, nei tiesiog vartojantis kūnas.
Sušaudytas stiklas
„Koridorius“ sušaudytas priekinio automobilio stiklas 24 kartus, tai simbolizuoja 24 vasario dieną, kai Ukrainoje prasidėjo karas.
Mackevičius kūryboje neretai sutinkama sukrečianti, nekomfortiška žiūrovui meno forma. Siūbuodamas patogumą menininkas siekia atkreipti dėmesį į problemas, kurias atneša realybė, kurioje mes visi randamės. „Nepatogumo strategija“ pasirinkta su tikslu išsiskirti iš milžiniško kasdienio informacinio srauto, kuriame žmogus dažnai ir taip pasimeta. Jo kūriniai paveikūs, įtraukiantys stebėtoją, pasakojantys bei kalbantys su žiūrovu.
Vladimiras Mackevičius neturi vientisos kūrybinio proceso bei idėjų paieškos formulės. Tačiau visad turi užrašų knygelę, kurioje pasižymi savo mintis, sumanymus, kad pastarieji nepasimirštų, nepasimestų. Pasak menininko, įkvėpimo, potencialių idėjų galima rasti praktiškai visur: nuo apsilankymų „blusturgiuose“ stebint ten siūlomas prekes tarsi laiko išbučiuotus muziejinius eksponatus, iki knygų skaitymo, kitų meno formų stebėjimo ir interpretacijų.
Menininkui svarbu pastoviai augti. Vladimiras dalinasi, jog detalių ir įvairių elementų konstravimas lydėjo nuo pat vaikystės dėliojant įvairias konstrukcijas iš skirtingų formų kaladėlių. Skirtingų elementų jungimas į visumą ir jų nagrinėjimas yra be galo įtraukiantis procesas.
Įvairias konstrukcijas galima įžvelgti ne tik Mackevičiaus redimeidų kūriniuose, bet ir kitoje menininko disciplinoje – portretuose, kuriuos dailininkas kuria rašydamas tušu, pasitelkiant tekstus, susijusius su vaizduojamais žmonėmis. Tokiu būdu sudaromas antras portreto sluoksnis – skaitant tekstus, žiūrovas patenka į kelionę po portretą. Menininkas rašo portretus devyniomis kalbomis.
Dailininkas yra surengęs virš 20 personalinių parodų įvairiuose pasaulio vietose, darbai saugomi Lietuvos, Maltos, Sakartvelo, Turkmėnijos muziejuose.