Tokią rekomendaciją savivaldybėms pateikė Kultūros paveldo departamentas (KPD), apie ją trečiadienį pranešė Kultūros ministerija.

KPD siūlo, kad ruošiantis demontuoti su okupacine kariuomene susijusius paminklus savivaldybių administracijoms pirmiausia rekomenduojama įvertinti, ar juos galėtų priimti saugoti arba eksponuoti savivaldybių muziejai ar kitos tam skirtos erdvės.

Jei tokių galimybių savivaldybėje nėra, demontuotus paminklus rekomenduojama perduoti muziejui „Grūto parkas“.

Kai kurios savivaldybės tai yra padariusios jau savo iniciatyva.

Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Korocejus trečiadienį BNS sakė, kad Merkinėje stovėjusi ir nukelta Raudonosios Armijos kario skulptūra iškart nugabenta į „Grūto parką“.

„Kadangi jis pas mus nebuvo registruotas nei kaip paminklas, nei kaip savivaldybės turtas, mes (...) tiesiog jį demontavome ir iškart nuvežėme į „Grūto parką“. Jie patys dalyvavo nukėlimo procese, jis buvo šiek tiek pažeistas nukeliant, bet sakė: mes jį imam, jei atvešite. Tą pačią dieną ir nuvežėme“, – teigė S. Korocejus.

Pasak jo, „Grūto parko“ vadovybė minėjo, kad mielai priims ir kitas skulptūras.

„Kiek žinau, bent jau kol kas „Grūto parko“ pozicija yra tokia, kad jie priims tuos paminklus“, – BNS sakė S. Korocejus.

Sovietinio laikotarpio paminklams, simboliams, ženklams eksponuoti muziejus „Grūto parkas“ prie Druskininkų įkurtas 2001 metais. Jį įsteigė viešoji įstaiga „Hesonos klubas“.

KPD rekomendacijose taip pat nurodoma, kas turėtų spręsti dėl tokių paminklų apsaugos.

Anot jų, jeigu Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo, dėl jos apsaugos nereikalingumo turi spręsti savivaldybės Vertinimo taryba. Jei tokia taryba nėra sudaryta, sprendimus priima KPD sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.

„Jeigu Vertinimo tarybos nenustato karių palaidojimo vietose mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių ir vaizduojamojo meno formų elementų vertingųjų savybių, paveldosaugos reikalavimai jiems nebetaikomi. Tokiu atveju sprendimus dėl tolesnio šių objektų likimo turi priimti savivaldybės“, – teigiama rekomendacijose.

Ten, kur patvirtinti individualūs apsaugos reglamentai ir kur paveldosaugos reikalavimai nustatyti ir mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniams, vaizduojamojo meno formų elementams, anot KPD, savivaldybių administracijos turi spręsti dėl jų pripažinimo netekusiais galios.

Informacija, kuri pateikiama ant kapinėse esančių paminklų, memorialinių lentų, antkapių, naujais duomenimis gali būti papildoma gavus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadą.

Rusijai vasarį pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvoje imta nukelti įvairiose savivaldybėse stovėjusius Raudonosios Armijos kariams pagerbti skirtus paminklus.

Į KPD kreipėsi maždaug 25 savivaldybės, prašydamos iš naujo įvertinti 65 jų teritorijoje esančių paminklų teisinę būklę, kad šiuos būtų galima nukelti.

Paminklus sovietų kariams yra nukėlusios Kauno miesto, Kėdainių, Varėnos rajono, Palangos, Marijampolės, Raseinių ir kai kurios kitos savivaldybės.