Pirmasis Estijos valstybės apdovanojimas - 1919 metais įsteigtas Estijos Laisvės kryžius - buvo suteikiamas laisvės kovų dalyviams. Po šešerių metų šio ordino skyrimas sustabdytas ir ilgą laiką nebūta jokių apdovanojimų.
Kadangi vienas iš tarpvalstybinių santykių išreiškimo ritualų yra apsikeitimas apdovanojimais, Estijai teko nusikalsti Konstitucijai, ją laužyti arba keisti jos straipsnius.
Pranešama, kad po ilgų ginčų net prireikė referendumo, kad būtų išspręstos vis kylančios problemos. 1934 metais prezidentui Konstantinui Piatsui įsitvirtinus ir paskelbus nepaprastąją padėtį, dar po dviejų metų jo potvarkiu buvo įsteigti Baltosios žvaigždės ir Estijos valstybės herbo ordinai.
Valstybės apdovanojimais buvo pripažinti ir Estijos Raudonojo kryžiaus, Erelio kryžiaus ordinai. 1937 metais trečioji Estijos Konstitucija pagaliau įteisino apdovanojimus.
Pasak parodos organizatorių, vėliau atsirado ir kitokių ordinų, medalių. Juos skirti - išimtinė prezidento teisė, bet siūlyti galėjo įvairios valstybinės institucijos. Aukščiausios kategorijos Estijos valstybės herbo ordinas buvo ordino Grandinė, kaldinta iš aukso, puošta brangakmeniais.
Tai viena prezidento regalijų.
Šio apdovanojimo prieš karą būta tik vieno egzemplioriaus. Okupacijos metu ištrėmus prezidentą į Rusiją, istorinės Grandinės Estija nebeatgavo.
Po pusės amžiaus trukusios okupacijos buvo atkurtas valstybės Apdovanojimų komitetas, o praktinius klausimus sprendžia Estijos valstybės kanceliarija.
"Valstybinių Estijos apdovanojimų" parodos iniciatoriai - Lietuvos dailės muziejus, Estijos valstybės kanceliarija ir Estijos ambasada. Lankytojai su parodos ekspozicija galės susipažinti iki balandžio 17 dienos.