V. Šekspyro „Audra“ kupina magijos – kūrinyje pasakojama apie laukinėje saloje kartu su dukra gyvenantį Prosperą. Jis gali valdyti gamtos galias ir siekia atkeršyti iš jo Milano hercogystę paveržusiems priešams, vienas iš jų – jo tikras brolis.

„Audroje“ visi mėgina užgrobti, įtvirtinti arba išplėsti savo galią“, – spektaklio vyksmą įsukantį mechanizmą apibūdino A. Serra. Anot režisieriaus, jis jau kurį laiką norėjo kurti spektaklį apie galią ir sceną. Pradėjęs dirbti su „Audra“, jis manė, kad šį norą teks atidėti vėlesniam laikui, bet versdamas Šekspyro tekstą į italų kalbą ir adaptuodamas jį spektakliui, jis suprato, kad „Audra“ puikiai atliepia tai, kas jam jau kurį laiką nedavė ramybės, „pajutau didžiulę politinę galią, kuri šiandien atrodo dar aktualesnė, nes karai visada yra brolžudiški. Ši žemė yra mano žemė! Aš buvau čia pirmas! Palestina, Ukraina, visas pasaulis, kiekviena siena, sublokuoto namo tvora...“

Šiame Šekspyro kūrinyje įžvelgiama ir garsiojo dramaturgo pastanga apsvarstyti kūrybą, teatrą. Tai buvo itin svarbu ir A. Serra. „Audra“ yra odė teatrui, atliekama teatru, – apie spektaklį pagal vieną iš brandžiausių Šekspyro kūrinių rašė italų režisierius. – Jo magiška jėga slypi būtent šioje vienintelėje ir nepakartojamoje galimybėje patekti į metafizinius klodus, praskleistus būrio tauškiančių aktorių, trypiančių kelias medines lentas, aplink teturinčių vos kelis daiktus ir krūvą sulopytų kostiumų. Čia slypi pirmapradis teatro žavesys – viskas vyksta priešais mūsų akis, viskas yra tikra, net jeigu ir taip akiplėšiškai paslėpta, bet antgamtinė jėga apsireiškia tuomet, jei publika yra pasirengusi išgirsti ir pamatyti, įsivaizduoti, dalintis tyla, kad gimtų ritualas. Žmogus visada ilgėsis teatro, nes tai vienintelė vieta, kur žmonės dar gali pasinaudoti savo teise į magišką veiksmą“.

Pernai į „TheATRIUM“ atvežto legenda tapusio A. Serra „Makbeto“ pamatyti netilpo visi norintys – festivalio lankytojų skaičius buvo ribojamas pandemijos. Šįkart, siekiant sudaryti progą kuo daugiau teatro mylėtojų pamatyti „Audrą“, spektaklis bus rodomas net du karus. Gegužės 31 ir birželio 1 dienomis. Gegužės 31-ąją, iškart po spektaklio, A. Serra susitiks su žiūrovais – režisierių kalbins Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas.

Birželio 9 d. „TheATRIUM“ lankytojų laukia sukrečianti pažintis. Pirmą kartą Lietuvoje viešintis „Song of The Goat Theatre“ Europoje yra gerai atpažįstamas dėl savo unikalaus gilias įvairių tautų muzikines tradicijas į spektaklius įliejančios stilistikos. Klaipėdoje bus galima pamatyti vieno iš šio teatro įkūrėjų, režisieriaus Grzegorz Bral kurtą „Andronicus-Synecdoche“ pagal gana retai scenoje atkuriamą ir brutalumu išsiskiriančią Šekspyro tragediją. Joje pasakojama apie Romos generolą Titą Androniką, grįžtantį iš kovų su gotais ir su savimi kaip belaisvius parsigabenantį gotų karalienę bei jos šeimą. Titas paaukoja vieną iš belaisvių ir taip užkuria pragaištingą į jį ir jo artimuosius nukreipto kruvino keršto ratą. „Tai labai įdomi drama tuo, kad yra viena iš pirmųjų, jei ne pati pirmoji, labai kruvina Šekspyro drama. Kruviniausia Šekspyro drama. Daugiausia kūnų, daugiausia keršto, daugiausia smurto, joje patys įvairiausi dalykai, kurie vėliau brandesne forma grįžta į kitas jo dramas kaip „Karalius Lyras“, „Makbetas“ arba „Hamletas“ ar „Romeo ir Džuljeta“, – apie spektaklį žiniasklaidai pasakojo G. Bral. Po spektaklio režisierius ir teksto adaptacijos scenai autorė Alicija Bral susitiks su žiūrovais, susitikimą moderuos Klaipėdos dramos teatro aktorė Justina Vanžodytė.

Birželio 16 d. bus rodomas Kyjivo akademiniame dramos ir komedijos teatre kairiajame Dnipro krante Tamaros Trunovos režisuotas spektaklis pagal Natalijos Vorožbit pjesę „Blogi keliai“. N. Vorožbit pjesę rašė po 2014 m. Rusijos invazijos, ji rėmėsi savo pačios patirtimi Rytų Ukrainoje ir tikrais žmonių liudijimais. Pagrindinė spektaklio veikėja vyksta į Donbasą ieškoti dokumentinės medžiagos, ten ji sutinka aukas ir budelius, liudija jų dūžtančius gyvenimus.

„Teatrą maitina pasaulio problemos. Šiandien nebekalbame apie skausmo buvimą ar jo nebuvimą. Kalbame apie jo laipsnį. Čia stebime skirtingus būdus išgyventi, megzti dialogą su nauju pasauliu. Spektaklis koncentruojasi į žmogų, atsidūrusį viduryje, ir stengiasi tyrinėti asmenybės laisvės bei suverenumo ribas kare“, – apie „Blogus kelius“ sakė režisierė T. Trunova.

Po spektaklio režisierė ir Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante meno vadovas Stasas Žirkovas susitiks su žiūrovais – juos kalbins aktorius Artūras Lepiochinas.

„TheATRIUM“ pabaigs birželio 21 ir 22 dienomis rodomas Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis pagal A. Čechovą „Dėdė Vania“. Šis spektaklis buvo sukurtas bendradarbiaujant dviem bene svarbiausioms katalonų teatrinėms institucijoms – festivaliui „Temporada Alta“ ir teatrui „Teatre Lliure“. Režisierių pasikvietęs festivalis prašė spektaklio pagal A. Čechovą. O. Koršunovas pasirinko scenoje prikelti „Dėdę Vanią“.

A. Čechovas vaizduoja vidinę saujelės žmonių likimų apokalipsę: nuobodulys, iššvaistytas gyvenimas, meilė be atsako ar nuolatinis darbas paženklina vieno niūriausių, ikoniškiausių autoriaus kūrinių veikėjų būtį. „Tai ne Rusija, bet ir ne Katalonija. Tai ne 19 amžius, bet ir ne dabartis. Šis pasaulis yra mūsų dvasiniame žemėlapyje. „Dėdė Vania“ stebėtinai, net unikaliai aktualus šiuolaikybėje – tai ir ekologijos tema, ir moters emancipacija, ir tradicinio bei modernaus pasaulio susidūrimas, ir socialinė sąranga, kurioje meilė tampa nebeįmanoma. Taip, visų šių temų atgarsius bus galima išgirsti ir mūsų spektaklyje, bet mums svarbiausia buvo Čechovo nupaišytas dvasinis žemėlapis, kuriame mes ieškome savęs. Man „Dėdė Vania“ yra veidrodis, kuriame aš galiu atpažinti save. Šiurpus mano dvasinės realybės veidrodis“, – apie spektaklį pasakojo O. Koršunovas.

Birželio 21 d. po spektaklio planuojama, kad režisierius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas, Ispanijoje populiarus aktorius Julio Manrique susitiks su žiūrovais, juos kalbins aktorė Eglė Jackaitė.