Po slaptų vedybų Lietuvos didysis kunigaikštis, būsimasis Lenkijos karalius Žygimantas Augustas ruošėsi pusei metų išvykti iš Vilniaus. Jam reikėjo suderinti savo santuoką su šeima bei Lenkijos didikais ir ją įteisinti. Barborą Radvilaitę jis paliko patikimų pavaldinių globai, bet prieš tai dar užsakė pagaminti skaidraus stiklo indų rinkinį. Jis turėjo būti skirtas tik žmonos maistui ir gėrimams.
Kunigaikštis prisakė indus laikyti specialioje dėžėje, ištraukti juos tik prieš pat paduodant Barborai maistą, o raktą nuo dėžės atidavė ištikimam tarnui. Taip Žygimantas Augustas tikėjosi apsaugoti savo meilę nuo pasikėsinimo ją nunuodyti.
Ši istorija įkvėpė parodos „Slapta meilė“ ir to paties pavadinimo kultūros startuolio sumanytoją, mados dizainerę, tarpdisciplininę menininkę, kultūros projektų organizatorę Juliją Janus kartu su stiklo menininku R. Kriuku sukurti modernias, šiuolaikinio dizaino taures. Jas vis dar galima pamatyti Vilniaus rotušėje šią savaitę veikiančioje parodoje „Slapta meilė“, kuri tapo vienu iš ryškiausių Vilniaus dizaino savaitės renginių.
Prieš keletą metų kilusi kultūros startuolio „Slapta meilė“ idėja menininkei Julijai Janus leido suburti įdomiausius šalies menininkus ir kartu su jais sukurti to paties pavadinimo modernią dovanų ir dizaino objektų kolekciją. Visą kolekciją galima rasti interneto puslapio „Slapta meilė“ parodų kambaryje-platformoje. Kultūros startuolio idėja – sujungti gamintojus ir kūrėjus, įkvėpti juos įsigilinti į Vilniaus ir Lietuvos istoriją, atspindėti ją savo darbuose ir pakviesti būsimuosius objektų pirkėjus iš kolekcijos platformos nukeliauti pas kūrėjus.
„Stiklo kvartalas Vilniuje iškilo kaip tik Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu. Tai įdomi Lietuvos stiklo istorija, prie kurios Julija man leido prisiliesti“, – sako stiklininkas R. Kriukas, „Slaptos meilės“ kolekcijai sukūręs dvi taures, atspindinčias karališkos poros meilę ir esminį In ir Jang pradą.
„Buvo įdomi patirtis atsigręžti į Barboros ir Žygimanto laikotarpį, nors nesu didis istorijos gerbėjas. Man patiko tema, patiko kvietimas kalbėti apie meilę, kuriai laikotarpiai nepavaldūs. Esu modernaus meno kūrėjas, buvo smalsu pamėginti stikle atgaivinti istoriją. 1547 metais būtent Žygimantas Augustas suteikė privilegiją Martynui Paleckiui prie Vilniaus įsteigti stiklo dirbtuvę ir prekiauti stiklo dirbiniais. Dirbtuvėje buvo gaminamas langų stiklas, stiklinės, buteliai, indai. Senieji Vilniaus žemėlapiai rodo, kad prekybos stiklu centru anuomet tapo Stiklių gatvė“, – pasakoja menininkas ir priduria, kad šiandien stiklo meistrų Lietuvoje nedaug likę.
Beveik 470 metų klestėjusi stiklapūčių tradicija atsidūrusi šių laikų aklavietėje. Sau vietos meno, kultūros ir verslo lauke nerandantys stiklininkai keičia profesijas arba išvyksta dirbti į kitas šalis. O garsusis Stiklo kvartalas šiandien neturi nė vienos vietos, kurioje būtų eksponuojami stiklo gaminiai ar jų būtų galima nusipirkti. Net ir R. Kriukui, vienam garsiausių Lietuvos stiklo menininkų, nuolat rengiančiam savo parodas užsienio šalyse, darbą savo studijoje Panevėžyje teko pristabdyti, veiklą tęsti Čekijoje.
Čekijoje pagamintos ir „Slaptos meilės“ taurės, kurias parodoje eksponuoja R. Kriukas. Kūrinius įkvėpė projekto sumanytojos Julijos Janus atrasti senieji brėžiniai. „Jokių eskizų nepiešiau, stiklo gražiai nupiešti neįmanoma, stiklo kūriniai gimsta kaskart vis iš naujo, – sako stiklininkas, kadaise puoselėjęs idėją iš stiklo sukurti ypatingą indų servizą. Jo puošmena turėjusios tapti taurės. – Ir, štai, aš jas sukūriau – karalių ir karalienę. Jie yra tarsi nematomojo mano fantazijų servizo dalis.“
Kurdamas savo taurių kolekciją R. Kriukas konsultavosi su Čekijos stiklo meistrais. Papasakojęs jiems Žygimanto Augusto ir Barboros legendą, išgirdo nuostabą – kaip gali tokią didingą istoriją perteikti mažose kūrybos formose, juk esi skulptūrų meistras?! „Bet meilė gali dar ne tokius dalykus, – juokiasi menininkas. – Ar prisimenate, kaip už savo meilę reikėjo pakovoti Žygimantui? Meilėje egzistuoja labai stiprus meno ir kūrybos pradas.“
Rodos, būtent jis stiklo menininką įkvėpė Barboros ir Žygimanto taurių formas perkelti į didžiules vazas skulptūras. Kol kas jos gyvena dar tik menininko fantazijoje, tačiau ateityje būtent jomis stiklininkas norėtų prabilti apie vyro ir moters santykį modernioje situacijoje.
Parodoje „Slapta meilė“ Julija Janus pristato kūrybos objektus, atsiradusius bendrystėje ne tik su stiklo menininku Remigijumi Kriuku, bet ir su stiklo kūrėja Unda Prisca, mados dizainere Andra Jatautiene, grafikos dizaineriu Gajumi Eidiejumi, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos drabužių konstravimo ir siuvimo studijų skyriumi, augalinio vaško gamintojais „Flamera“, patalynės kūrėjais „Decoflux“, „De Ribas Jewellery“ juvelyrais, saldainių fabriku „Rūta“, „Art-on“ spaudinių ir tekstilės ekspertais.
Parodos sumanymą padėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros taryba, parodos kuratorius Petras Saulėnas, architektas Gediminas Stoškus.
Paroda veikia Vilniaus rotušėje iki gegužės 28 dienos.
