Rentgenu atskleidė Stasio Ušinsko lėlių paslaptis: netikėtai gimė nauji meno kūriniai

Į parodą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Stasio Ušinsko (1905–1974) kurtos lėlės–marionetės atvyko iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, kur yra saugomos. Visos penkiolika! Kadangi yra garbaus amžiaus, sukurtos apie 1938-uosius, jų jėgas atstatyti ėmėsi Prano Gudyno restauravimo centras. Ir jeigu ne restauratoriai, kurie prieš „gydydami“ lėles jas peršvietė rentgeno aparatu, nebūtume galėję pažvelgti į jų vidų ir išvysti, kaip suderintai veikia sudėtingas mechanizmas! Prieš restauravimo procesą artefaktai įprastai yra nuodugniai fotografuojami, taip pat atliekamos ir jų rentgenogramos. Tačiau šįsyk rentgeno nuotraukas pamatę muziejininkai nenustygo vietoje – šį neeilinį vaizdą turi pamatyti visi. Todėl parodoje šalia S. Ušinsko kurtų lėlių brėžinių galima pamatyti ir tai, ką rentgeno aparatas aptiko jų viduje.

Ir mirksi, ir žvalgosi, kai kam netgi juda ausys, rankos, kojos kilnojasi

Lėlininkas, pedagogas S. Ušinskas vadinamas viena novatoriškiausių Lietuvos meno asmenybių. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodos „Stasio Ušinsko marionetės ir tarptautinė modernizmo estetika“ kuratorė Kristina Civinskienė sakė, kad tai itin įvairiapusis menininkas, kurio kūryba apima daugelį sričių – tapybą, grafiką, vitražą, scenografiją, lėlininkystės meną.

Pirmą spektaklį su savo lėlėmis S. Ušinskas kūrė pagal rašytojo Antano Gustaičio pjesę „Silvestras Dūdelė“ (režisieriai Henrikas Kačinskas ir Vladas Fedotas Sipavičius, kompozitorius Viktoras Kuprevičius, lėles gaminti padėjo Petras Svidras). Premjera Kaune įvyko 1936 m. gegužės 6 d. Ši data laikoma profesionalaus Lietuvos lėlių teatro įkūrimo diena ir kasmet minima kaip lėlininkų profesinė šventė.

„Koks yra S. Ušinsko marionečių unikalumas? Paprastai tariant, jeigu dabar spektakliui yra daromos lėlės, tai būtent tokios, kokių tuo metu reikia. Pavyzdžiui, jei reikalinga, kad lėlė mirkčiotų akimis, ji mirksės, jei ne – tos funkcijos ir neturės. S. Ušinsko marionetės – kaip aktorių trupė, jos daro viską. Ir mirksi, ir žvalgosi, kai kam netgi ir ausys juda, rankos, kojos kilnojasi; Būdavo nugrimuoja, aprengia kitaip, ir jos vaidina kitame spektaklyje“, – apie S. Ušinsko lėlių išskirtinumą kalbėjo K. Civinskienė ir pridūrė, kad dabar galbūt viskas paprasčiau, bet, iš kitos pusės, reikia daugiau lėlių, o čiagi buvo sukurta trupė, kuri galėjo vaidinti viską.

Parodoje rodomos ne tik S. Ušinsko kurtų lėlių rentgenogramos, bet ir brėžiniai. „Pagal brėžinius galima sukurti lėlę. Kai matosi visos spyruoklės, supranti, kiek daug funkcijų atlieka ta lėlė, ji yra labai sunki... aktoriams teko tiek daug virvučių valdyti – buvo ką veikti! Lėlės unikalios ir tuo, kad jos sukurtos dar prieš karą. Jei ne karas ir okupacija – tokių dalykų būtume turėję! Lietuva būtų klestėjusi, o paskui, va, užgniaužta, ignoruota... <...> daug dalykų buvo sukurta iki karo“, – konstatavo K. Civinskienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno Paveikslų galerijos vedėja.

Paklausta, kaip pavyko išsaugoti šias lėles iki šių dienų, parodos kuratorė sakė, kad S. Ušinsko marionečių dar ir šiandien galima rasti privačiuose rinkiniuose: „ Į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų (LTMKM) jos pateko per kelis kartus. Apie 1970-uosius lėles muziejui padovanojo pats S. Ušinskas, kitas penkias – muziejus perpirko iš privačių kolekcijų, kai susiprasta, kad jas iš tikrųjų reikia saugoti.“

Pateko į muziejų, kad atpasakotų istoriją, kuri buvo

Anot K. Civinskienės, tokiais atvejais ypač svarbu, kad atsirastų žmonės, kurie pastebėtų, kad tai yra saugotina vertybė. Kitaip viskas būtų prapuolę.

„S. Ušinsko marionetės buvo sukurtos 1938-aisiais, o 1940-aisiais – patentuotos Amerikoje, tas patentas galioja iki pat dabar, – pažymėjo ji. – Antrasis pasaulinis karas nutraukė S. Ušinsko veiklą lėlių teatre, jau spėjusią sulaukti tarptautinio pripažinimo. Tad jo kurtos lėlės laisvai galėjo imti ir pradingti, visgi, laimei, taip nenutiko, buvo žmonių, kurie žinojo, kad jas reikia saugoti. Na, o muziejus yra suinteresuotas saugoti, kaupti, viešinti. Jeigu daiktas pakliuvo į muziejų, vadinasi, ne šiaip sau: kad būtų apsaugotas ir papasakotų istoriją, kuri buvo.“

Nebūtų muziejų, niekas net nepagalvotų, kad menininkai jau nuo seno kūrė unikalius dalykus. Atrodytų, kiekvieną dieną išradinėjamas dviratis, tačiau, kaip pastebėjo K. Civinskienė, istorija kartojasi, todėl reikia kartais tereikia nueiti į muziejų, ir pasižiūrėti, kas buvo sukurta.

„Visa tai galima pakartoti arba patobulinti – labai daug dalykų yra padaryta anksčiau, ypač tarpukariu“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rodoma teatrinė S. Ušinsko kūrybos sritis, tačiau K. Civinskienė dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad šis menininkas buvo daugialypis.

Daugelis S. Ušinską mato kaip pradininką, inovatorių. Dailininkai, anot K. Civinskienės, jį laiko monumentaliosios lietuvių tapybos pradininku – lietuviškos vitražo mokyklos įkūrėju; kinematografininkai – pirmo įgarsinto marionečių filmo autoriumi; lėlininkai jį vadina profesionalaus Lietuvos lėlių teatro pradininku. Dėl išskirtinės veiklos lėlių teatro srityje 1933–1940 m. S. Ušinskas dar tituluojamas „autorinio teatro“ bei „dailininko teatro“ pirmeiviu. Visa jo kūryba, anot K. Civinskienės, gali būti priskirta meniniam avangardui, o kiekviena jo kūrybos kryptis unikali, reikalaujanti atskiro dėmesio.

„Apie S. Ušinską yra paskelbta daug medžiagos, tačiau tuo pat metu visa ši informacija nėra galutinė – sovietmečiu kai kurie dalykai išsibarstę. Kad ir kalbant apie tas pačias marionetes, kurios vienur pavadintos vienaip, o kitur – jau kitaip. Nebežinai, ar tą pačią lėlę aprašinėji, yra daug netikslumų“, – kalbėjo K. Civinskienė.

Ji pasidžiaugė turinti žinių, kad menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė kaip tik šiuo metu rašo knygą, renka medžiagą iš kitų S. Ušinsko kūrybos tyrinėtojų. „<...> Tuomet galbūt turėsime pilną vaizdą apie kūrėją. Nes dabar yra daug informacijos, bet supranti, kad ją reikia tikslinti, ne iki galo viskas yra aišku. Visgi nė kiek neabejojama, kad S. Ušinskas reprezentuoja Lietuvos kultūrą. Na, o siekiant reprezentuoti Kauną, kaip Europos kultūros sostinę pašto ženkle atvaizduotas vienu savičiausių lietuvių dailininku vadinamo S. Ušinsko paveikslas „Maudynės“. Nors S. Ušinskas kilęs iš Pakruojo, bet baigęs Kauno meno mokyklą, tad, nenuostabu, kad yra siejamas su Kaunu“, – sakė parodos kuratorė.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda „Stasio Ušinsko marionetės ir tarptautinė modernizmo estetika“ veiks iki rugpjūčio 28 d.