Šio, jau 26-ojo aukciono, rezultatus „ARS VIA“ vadovas Algirdas Petraitis įvardijo kaip netikėtus.

„Popandeminis periodas, karas Ukrainoje, šuoliuojanti infliacija, be abejo, turi įtakos ir meno aukcionams. Nežinojome, kokių rezultatų tikėtis, tačiau aukcionas sulaukė nemažo dėmesio, o V. Sledzinskio paveikslas buvo brangiausiai parduotas Lietuvos aukcionų istotrijoje“, – sakė A. Petraitis.

Pasak jo, pasaulinėje rinkoje brango ir auksas, ir meno dirbiniai. Panašios tendencijos atsirito ir iki Lietuvos. Žmonės, saugodami santaupas nuo nuvertėjimo, atsigręžė ir į meno vertybes.

Brangiausias – Vincento Slendzinskio paveikslas

Aukciono lotai buvo suskirstyti į dvi grupes – dailės kūrinius bei kultūrines vertybes.

XIX a. dailės kūrinys – Vincento Slendzinskio (1803–1878) paveikslas „Moteris su rožiniu“ – pateko į istoriją kaip brangiausiai parduotas paveikslas Lietuvos aukcionuose. Plaktuko dūžiu užfiksuota didžiausia pasiūlyta kaina už šį kūrinį buvo 69 tūkst. eurų. Su aukciono mokesčiu galutinė kaina siekia beveik 80 tūkst. eurų.

„Šis paveikslas – tikra aukciono pažiba. Šioje 1899 m. nutapytoje drobėje vaizduojama varginga sena moteris, greičiausiai elgeta, atvaizduota su pribloškiančiu realizmu. Be to, ir paveikslo istorija įdomi – ilgus metus prabuvęs Didžiojoje Britanijoje, buvęs net pavogtas, galiausiai grįžo į Lietuvą ir rado naujus šeimininkus“, – sako A. Petraitis.

V. Slendzinskis kilęs iš giminės, nuo seno susijusios su Vilniumi, tad visą gyvenimą išlaikė ypatingą ryšį su Lietuvos sostine. Visgi dėl istorinių aplinkybių didžiąją savo gyvenimo dalį buvo priverstas praleisti toli nuo tėvynės. Polinkį į dailę V. Slendzinskis paveldėjo iš savo tėvo A. Slendzinskio, kuris 1819–1831 m. studijavo Vilniaus universitete pas garsų to meto dailininką Joną Rustemą.

Ypatinga litografija

Pirkėjų dėmesį patraukė ir dar vienas aukciono kūrinys – Marko Šagalo (1887–1985) litografija „Žydo galva“, kuri aukcione parduota už pradinę 8500 eurų kainą. M. Šagalas raižybos mokėsi Vokietijoje pas vokiečių graverį Hermanną Strucką ir kitą litvakų dailininką – Josefą Budko. Būtent šie du menininkai ir padėjo M. Šagalui pereiti nuo piešinio ant popieriaus prie vario ir medžio raižinių bei litografijos technikos. „Žydo galva“ – litografija, sukurta pagal jo paties 1911 m. piešinį, šiandien saugomą Paryžiaus Pompidou centre.

Aukcione parduotas ir Henriko Šalkausko (1925–1979), kuris Australijoje įvertintas daugiau negu 60 meno apdovanojimų, paveikslas „Kompozicija“. Jo kaina pakilo nuo 4,4 iki 5 tūkst. eurų.

Įnirtinga kova vyko dėl Juozo Mikėno (1901–1964) piešinio „Poilsis“, kurio kaina pakilo nuo 3,6 iki 5,5 tūkst. eurų ir viršijo „ARS VIA“ aukciono namų prognozuojamą viršutinę ribą.

Populiarios – senosios knygos

Antrojoje – kultūros vertybėms skirtoje aukciono dalyje, ypač populiarios buvo knygos. Iš 39 parduota net 30, o tai sudaro beveik 77 proc. Pasak A. Petraičio, knygos pirkėjus domina visuomet. Viena tokių – Olaus Magnus (1490–1557) dar 1562 metais parašyta „Šiaurės tautų istorija“. Aukcione nuo pradinės 3,2 tūkst. eurų ji pabrango iki 4 tūkst. eurų.

Už 1,2 tūkst. eurų parduotas ir itin retas Šubravcų kodeksas, išleistas 1819 metais. Šubravcai – liberali inteligentų, pasivadinusių nenaudėliais, draugija, veikusi 1817–1822 m. Vilniuje, kol jų neuždraudė carinė valdžia. Draugijos nariais buvo literatai, mokslininkai, valdininkai ir kiti liberalios inteligentijos atstovai, kurie kovojo su žmonių tamsuoliškumu, didikų ir bajorų savivale, buvo nusiteikę prieš piktnaudžiavimą kilme bei valstiečių girtuoklystę, pasisakė už žmonių švietimą.

Aukcione varžytasi ir dėl Liudviko Rėzos (1776–1840) Biblijos, išleisdos 1824 metas. Ji parduota už 1 tūkst. eurų.

Istorinės grafikos rubrikoje derėtų išskirti Juozapo Ozemblovskio (1805–1878) Vytauto portretą, kurio vertė aukcione pakilo nuo pradinės 3,8 iki 4,8 tūkst. eurų. Juozapo Ignoto Kraševskio užsakymu Juozapo Ozemblovskio litografijų dirbtuvėje 1842 m. buvo sukurtas vienintelis tokio dydžio LDK Vytauto portretas, kurį J.I. Kraševskis panaudojo reklamuodamas savo keturių tomų Vilniaus istoriją ir siūlydamas įsigyti portretą tik knygos prenumeratoriams. Portretas tuo metu kainavo 75 sidabro kapeikas. Viešoje Lietuvos antikvaro rinkoje ši aukščiausio muziejinio lygio litografija iki šiol nebuvo pasirodžiusi.

Aukcione parduotas dar viena J. Ozemblovskio litografija – Vilniaus katedros interjeras iš Vilniaus vaizdų rinkinio (1843). Jis parduotas už 2,4 tūkst. eurų.

Susidomėjimo sulaukė ir Pompėjaus Batiuškovo leista, labai reta litografija Trakų pilies panorama, kuri įsigyta už 2,4 tūkst. eurų.

Spaudinių, dokumentų ir rankraščių skyriuje parduota 15 lotų iš 25.

Kitas ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcionas numatomas 2022 m. rudenį.