Pats įdomiausias aukciono XIX a. dailės kūrinys – Vincento Slendzinskio paveikslas „Moteris su rožiniu‟. 1899 m. nutapytoje drobėje vaizduojama varginga sena moteris, greičiausiai elgeta, nutapyta su pribloškiančiu realizmu. V. Slendzinskio kūryboje vargetų, elgetų, piligrimų tema buvo svarbi: ją jis perėmė iš savo tėvo, taip pat dailininko Aleksandro Slendzinskio, kurio palikime žemiausio visuomenės luomo atstovų atvaizdų randama daugiau nei bet kurio kito XIX a. Lietuvos dailininko kūryboje.
Tarpukario dailės skyriuje rasime Izaijo Kulvianskio ekspresionistinį „Peizažą su karvėmis“, kurį jis nutapė 1932 m., jau būdamas Vokietijoje pagarsėjusiu dailininku. Šio laikotarpio autoriaus darbų išliko labai mažai, nes 1933 m. menininkas buvo priverstas skubiai palikti savo studiją Berlyne ir persikelti į Palestiną dėl Vokietijoje prasidėjusių represijų.
Itin reta Marko Šagalo litografija „Žydo galva“ sukurta pagal jo 1911 m. piešinį, šiandien saugomą Paryžiaus Pompidou centre. Analogiškos litografijos yra saugomos Valstybiniame Tretjakovo muziejuje Maskvoje ir Filadelfijos meno muziejuje. Dar viena tokia pat litografija 2016 m. buvo parduota Shapiro aukcione Niujorke.
Skulptorius Juozas Mikėnas dar Kauno meno mokykloje garsėjo kaip geras piešėjas, o studijos Paryžiuje šiuos įgūdžius tik sustiprino. Jo piešinys „Poilsis“, vaizduojantis gamtoje besiilsinčių valstiečių porą, reikšmingas kaip šio autoriaus harmoningos kompozicijos principus atspindintis kūrinys.
Plati moderniosios dailės panorama
Šiuolaikinės ir moderniosios dailės skyrių sudaro Arvydo Šaltenio, Vinco Kisarausko, Adomo Galdiko, Algirdo Petrulio, Jono Čeponio, Vytauto Kasiulio, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Alberto Veščiūno, Silvestro Džiaukšto, Petro Kiaulėno, Henriko Šalkausko, Leono Katino, Vytauto Kazimiero Jonyno, Antano Martinaičio kūrybos pavyzdžiai.
1980 m. sukurto A. Martinaičio peizažo „Vakaras“ kompozicija neįmantri: čia meninę vertę lemia ne tiek stilizuotas gamtovaizdis, kiek meistriška tapytojo ranka. Sodrus koloritas ir tiršti potėpiai kuria atmosferos virpėjimo ir šviesos bei šešėlių žaismo įspūdį. Savo peizažuose A. Martinaitis įprasmino būties pastovumą ir vidinę pilnatvę.
P. Kiaulėnas, kurio „Peizažą“ siūloma įsigyti, 1957 m. Paryžiuje surengtoje jo pomirtinėje parodoje meno kritikų buvo vienbalsiai pripažintas kaip vienas iš savo epochos talentų. Dailininkui H. Šalkauskui, kurio abstrakti „Kompozicija“ priskiriama 1963–1979 m. periodui, svarbiausios visuomet buvo dvi kūrybos paskatos – gamta ir neobjektyvi, laisvai kuriama forma.
Vilionės patyrusiems bibliofilams
Bibliofilijos skyriaus Senųjų leidinių temoje atkreiptinas dėmesys į Upsalos arkivyskupo Olauso Magnuso 1562 m. knygą „Šiaurės tautų istorija”, kurios III skyrius skirtas lietuviams. Itin reta ir panegirika Mykolo Kaributo ir Elžbietos Habsburgaitės vestuvėms, kurią 1670 m. parašė Vilniaus universiteto rektorius Stanislovas Tupikas. 1748 m. Leipcige išleistas pasaulio kalbų žinynas supažindino to meto pasaulį su lietuvių kalbos abėcėle, skaitvardžiais ir „Tėve mūsų”. Knygų mylėtojai turėtų atkreipti dėmesį į rinkoje iki šiol nematytą Kvintiljano teisminių kalbų dvitomį, išleistą Vilniuje 1769–1771 m.
XIX a. leidinių temoje išsiskiria Vilniuje veikusios Šubravcų draugijos kodeksas su Mykolo Podolinskio iliustracijomis, išspausdintas 1819 m. Vilniuje, Aleksandro Žolkovskio spaustuvėje. Rinkoje retai pasirodo ir LDK diplomatijos šaltinių iš slaptųjų Karaliaučiaus archyvų publikacija „Codex diplomaticus Lithuaniae“ (1845), Juozapo Kraševskio leistas istorijai, literatūrai ir menui skirtas tritomis „Athenaeum” (1846), Polocke išleista Vilniaus jėzuito Tomaševskio knyga (1808) bei Mykolo Balinskio istoriniai tyrinėjimai su didelę išliekamąją vertę turinčiomis litografijomis.
Lietuviškas XIX a. knygas atstovauja Rėzos Biblija (1824), kontrafakcijų konvoliutas (3 pozicijos vienoje knygoje), Rosignoli kontrafakcija apie pragarą (1879), Mažosios Lietuvos evangelikų skaitiniai (1896), Jono Basanavičiaus „Etnologinės smulkmenos” (1893), garsioji “Skarbnyčėlė” (1900) ir kiti leidiniai. Iš XX a. kolekcijos žinovus turėtų sudominti JAV lietuvių žurnalas „Dirva“ (1903), Eduardo Volterio lietuviška chrestomatija (1904), satyros žurnalo “Garnys” komplektas (1910), Kazio Binkio poezija su Kazio Šimonio iliustracijomis (1922), iliustruota monografija apie LDK masonus (1930), išeivijos menininkų Telesforo Valiaus (1945) ir Adolfo Vaičaičio (1948) grafikos darbų rinkiniai.
Žemėlapiai, dokumentai, nuotraukos, autografai
Istorinės grafikos ir kartografijos skyriuje pristatomas pasaulinio garso Sebastiano Miunsterio kartografijos šedevras „Europa karalienė“ (1598), to paties autoriaus „Kosmografijoje“ publikuotas LDK herbas Vytis (1614), Abraomo Ortelijaus žemėlapio pirmas leidimas su Lietuvos vardu kartuše (1595). XIX a. ikonografiją atstovauja įspūdingo dydžio, Ozemblovskio litografuotas Vytauto Didžiojo portretas (1842) ir to paties autoriaus Vilniaus katedros interjero vaizdas iš Vilniaus vaizdų rinkinio (1843). Ne tik retumu, bet ir estetiniu patrauklumu išsiskiria Ivano Trutnevo paveikslo „Trakų pilis“ chromolitografija iš Batiuškovo albumo (1874). Kartografijos mėgėjams bus įdomus ir Vilniuje išleistas Joachimo Lelevelio „Senovės istorijos atlasas“ (1818).
Aukciono dokumentų ir rankraščių skyriuje pristatomi LDK iždo kvitas su heraldiniu įspaudu (1780), Stepono Batoro 1584 m. privilegijos nuorašas, patvirtintas Antano Kosakovskio parašu ir herbiniu antspaudu (1790), Napoleono laikmečio Lietuvos laikinosios vyriausybės dekretas apie administracinę reformą Lietuvoje (1812), o taip pat Mykolo Romerio, Motiejaus Valančiaus, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Juozo Tumo-Vaižganto, Stanislovo Ptašickio, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Teofiliaus Matulionio, Antano Žmuidzinavičiaus, Adomo Galdiko, Bernardo Brazdžionio ir Vydūno autografai.
Senosios fotografijos skyrių puošia Vaitkuškio dvaro interjero nuotrauka, senovinis albumas su įvairių Vilniuje veikusių fotostudijų nuotraukomis, Emilijos Pliaterytės bei Joachimo Lelevelio portretai, Vilniaus universiteto 350-ųjų metinių albumas, Vytauto Kairiūkščio tapyto Jono Basanavičiaus portreto fotoreprodukcija. Pristatomos ir istorinę reikšmę turinčios fotografijos: Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti komiteto narių nuotrauka, kurioje užfiksuotos iškiliausios Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo laikotarpio asmenybės; Boleslovo Savsenavičiaus nuotraukoje 1921 m. užfiksuoti Lietuvių kalbos kursų Kaune dėstytojai Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga ir Liudas Gira su kursų klausytojais; Vilniaus komercijos mokyklos 1911 m. laidos nuotrauka.
