Dar nesulaukęs keturiasdešimties, Grégory Privat jau yra įrašęs muzikos su įvairių sudėčių grupėmis ir spindėjęs ryškiausiose pasaulio džiazo scenose. Taip pat – ir festivalio „Vilnius Mama Jazz“, kuriame pernai Grégory pasirodė su Skandinavijos džiazo didmeistriu Lars Danielsson. Šįkart Vilniuje turėsime galimybę susipažinti su visiškai išgrynintu ir apnuogintu pianisto talentu – scenoje muzikantas pasirodys vienas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kai 2015-aisiais šis muzikantas kartu su būgnininku Sonny Troupe išleido albumą „Luminescence“, ant jo galvos užgriuvo komplimentų lavina. Prancūzijos muzikos apdovanojimų ceremonijoje „Victoires du Jazz“ šis albumas buvo nominuotas Metų atradimo kategorijoje. Tačiau tiems, kurie domisi džiazo aktualijomis, tuo metu Grégory Privat vardas jau buvo gerai žinomas.
Būsimoji Prancūzijos džiazo žvaigždė gimė Martinikoje – saloje, kuri daugeliui lietuvių turbūt asocijuojasi su egzotiškomis paplūdimių nuotraukomis internete ir svajonėmis apie atostogas tolimuose kraštuose. Čia augęs Grégory muzikos buvo apsuptas nuo mažens. Jo tėvas Jose Privatas grojo grupėje „Malavoi“, kuri buvo garsi Karibų salyne ir koncertuodama išmaišė visą pasaulį.
Dar vaikystėje pianino garsais susižavėjęs Grégory mokytis groti pradėjo šešerių. Dešimt metų jis mokėsi klasikinės muzikos, tačiau galiausiai pasuko į džiazą ir improvizaciją.
Į Prancūzijos miestą Tulūzą persikraustęs muzikantas iš pradžių pasirinko praktiškesnį gyvenimo planą. Jis įstojo mokytis inžinerijos, tačiau meilė muzikai niekur nedingo – naktimis pianistas dažnai ištrūkdavo pagroti džiazo klubuose, o rytais į paskaitas ateidavo užmiegotomis akimis. Inžinieriaus diplomą jis vis dėlto apsigynė, nors šis jau daug metų dulka stalčiuje. Po studijų persikraustęs į Paryžių, Grégory greitai įsiliejo į kunkuliuojantį šio miesto muzikinį gyvenimą ir pradėjo nuolat groti su daugeliu jaunosios kartos Prancūzijos muzikantų.
Siekdamas prasiskinti kelią, jis dalyvavo džiazo pianistų konkursuose – tarp jų ir legendinio „Montreux“ festivalio. Ne viename jų Grégory Privat nuskynė prizines vietas, o galutiniu postūmiu į profesionalią karjerą tapo 2011-aisiais išleistas jo autorinių kūrinių albumas „Ki Koté“, įrašytas su keletu bendražygių.
Simboliška, kad šis įrašas pasirodė Valentino dieną – daugelis džiazo kritikų, išgirdę šią plokštelę, Grégory parašytą muziką ir atlikimo stilių įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio.
Jau po poros metų Grégory juos nustebino dar sykį – pristatęs antrąjį diską „Tales of Cyparis“. Tai – konceptualus darbas apie Louise-Auguste Cyparis. Vyrą, kuris 1902-aisiais vienas iš nedaugelio išgyveno galingą ugnikalnio išsiveržimą Martinikoje – tik todėl, kad išvakarėse buvo uždarytas į areštinę požemyje. Vėliau Louise tapo garsenybe ir dirbo cirke, o po daugiau nei šimtmečio jo istorija įkvėpė Grégory Privatą, tarsi skelbdama pasauliui, kad šio muzikanto kūryba – ne šiaip fonas, o kasdien pasakojama istorija.
Po šio albumo apie Grégory Privatą Prancūzijoje pradėta kalbėti kaip apie vieną ryškiausių naujosios džiazo scenos vardų. Dėmesį atkreipė ir džiazo žvaigždės iš svetur. 2015-aisiais Grégory prisijungė prie garsaus švedų kontrabosininko, ne sykį „Vilnius Mama Jazz“ scenoje žibėjusio Lars Danielsson grupės, su kuria pernai festivalyje lankėsi ir Grégory.
Larsui parekomendavus, Grégory pasirašė sutartį su žymia džiazo leidykla ACT, po kurios sparnu išleido albumą „Family Tree“. Tačiau neramiai ir kūrybingai sielai po didelės kompanijos sparnu buvo ankšta – prieš kelerius metus pianistas sukūrė savo leidyklą „Buddham Jazz“ ir gali mėgautis visiška laisve priimti kūrybinius sprendimus.
2020-aisiais su bosistu Chris Jennings ir būgnininku Tilo Bertholo pianistas išleido albumą „Soley“, o šįmet atvertė dar vieną naują svarbų puslapį savo karjeroje. Sausio pabaigoje pasirodė jo albumas „Yonn“ – pirmasis diskas Grégory biografijoje, kurį muzikantas įrašė vienas.
„Tikiu, kad kiekvienas gimdamas gauname tam tikrą dažnį, kuris leidžia mums atrasti save. Tos vibracijos keičiasi augant, priklausomai nuo sunkumų, kuriuos patiriame gyvenime. Taip pat, kaip išsiderinęs instrumentas keičia garsą. Muzika – apie tai, kaip vėl atrandame savo dažnį“, – apie vieną albumo kūrinių pasakoja Grégory.
Tai – intymi muzika, sukurta pandemijos laikotarpiu. Neatsitiktinai „Yonn“ kreolų kalba reiškia „vienas“. Jausminga meditacija, įkvėpta Karibų muzikos, džiazo ir klasikos, į svaigią muzikinę tėkmę įjungianti ir Grégory balsą – keli šios programos kūriniai yra su vokalu.
„Yonn“ skambanti muzika bus pristatyta „Vilnius Mama Jazz“ scenoje – tai garsai, savyje nešantys filosofinę mintį, kviečiantys pasinerti į mintis, kurias kasdienybės šurmulyje dažnai stumiame į šalį, o kartais – ir nusišypsoti. Juk esminis šios muzikos tikslas, užsimena Grégory, yra suteikti vilties ir paguodos.
Užsimerkus šis koncertas kiekvienam sukels skirtingų vaizdinių, o atsimerkę galėsime džiaugtis, festivalio scenoje matydami muzikantą, kurio žvaigždė ryškiai kyla į viršų. Žavu spėlioti, kuo jis dar nustebins ateityje, bet ir dabartis – išties įspūdinga.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Bilietus platina Bilietai.lt.
Daugiau informacijos ir pilna festivalio programa: www.vilniusmamajazz.lt.
