Lietuvos kultūros taryba keičia finansavimo modelį: sumažės „smulkių kišenėlių“

Lietuvos kultūros taryba (LKT) trečiadienį pakvietė į kasmetinį forumą Vilniaus oro uosto konferencijų centre. Po pandeminės pertraukos LKT forumas pirmą kartą vyko gyvai, šių metų forumo tema – „Kultūra saugo. Kultūra keičia“. Vienas diskusijoje „Meno sričių finansavimo modelis“ dalyvavusių LKT narių, publicistas Vaidas Jauniškis sakė, kad šiandieniniai finansavimo pokyčiai atėjo iš didelės diskusijos, pastebint tam tikrus dalykus, kurie jau yra susiformavę kitose šalyse. „Manome, buvo būtina keisti patį finansavimo modelį. Kodėl? Žvelgiant į pavyzdžius iš kitų šalių matome, kad Lietuvos meno sričių pagal finansavimo modelį yra daugiausiai“, – ne tik žanrų, bet ir sričių susiliejimą įžvelgė V. Jauniškis.

Sumažės „smulkių kišenėlių“

„Tai kelia tam tikrų problemų pasirenkant ir įvardinant sritis, matome, kaip ekspertai migruoja iš vienos srities į kitą. Kai kuriose šalyse sritys panaikintos, orientuojamasi į veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, Norvegija – tam tikri veiklos pobūdžiai neskirstomi į smulkias kišenėles“, – aiškino V. Jauniškis, pabrėždamas, kad visgi tos kišenės LKT išlieka – jų net 28, tam tikrom iniciatyvoms, projektams.

Struktūra, V. Jauniškis svarstė, nebus tobula, bet ji keičiasi. Anot jo, negalima įvardinti kvotos, ką tikrai verta finansuoti, dabar siūlomas pokytis – jungti menus (Taikomieji menai: architektūra, dizainas; Vizualieji menai: dailė, fotografija, tarpdisciplininis menas; Literatūra / muzika; Scenos menai: teatras, šokis, cirkas).

Muzikologė Jūratė Katinaitė pastebėjo, kad konkurencija vis nuožmesnė. „Žmonėms skaudu, kodėl „nustumtas“ vienas ar kitas festivalis... Taip, stokojame pinigų, bet niekas nepripažįsta, kad trūksta proto. Ir man yra tekę neįgyvendint idėjų, nes projektas nebuvo finansuotas. Sąžininga konkurencija – vienas iš būdų plėtoti viziją. Pinigų niekas nepažada daugiau, suprantame, kad reikia didinti lėšas krašto apsaugai“, – sakė ji.

Sričių stambinimas – efektyvus

Skulptorius ir medijų meno kūrėjas Deimantas Narkevičius svarstė, kad dėl pokyčių, paliečiančių taikomuosius menus – modelis šiek tiek nusistovės. „Koks yra vidinės kultūrinės raidos poreikis iš buvusių atskirų sričių jungimo? Pavyzdžiai rodo, kad stambinimas – efektyvus. Kino, kaip meno sritis turi strateginį prioritetą, tai nuteikia optimistiškiau“, – koordinavimo pokyčių naudą įžvelgė jis.

Literatūros sritis nebuvo konsoliduota. Literatūrologas Dainius Vaitiekūnas pabrėžė, kad literatūra turi daug sąsajų tarp skirtingų sričių.

„Ryšio ieškojimas labai aktualus. Kalbant apie literatūrą – tai galinga sritis, susijusi su kitomis galiomis ir sritimis. Matome iš paraiškų, tam tikri autoriai imasi ne tik plunksnos, bet ir fotografijos. Kaip tai įvertinti? Kitų tarybų patirtys rodo, kad literatūra išlaikoma kaip svarbi sritis. Turime šį supratimo palaikymą. Tai ir renginiai, ir grožinė kūryba, glaudžiasi humanitarinės literatūros programa. Matome, kiek daug judėjimų. Literatūra iš tolo, atrodytų, vientisas tvarinys, bet čia yra visko. Nemanyčiau, kad čia reiktų apriboti, išskirti pagal žanrus, tegu būna platus laukas, kuriame bendrauja, kalbasi įvairūs pareiškėjai. Literatūros galima rasti ir kitose srityse“, – sakė D. Vaitiekūnas.

Svarbiausia – nenusivilti

Jis drąsino save ir kitus, ne vieną kartą siųsti paraiškas. „Geras sumanymas suras kelią, juo labiau – patobulintas – bus daugiau sąmoningumo, kryptingumo. Galimybė teikti paraiškas ir laimėti visada yra, svarbiausia – nenusivilti“, – kalbėjo literatūrologas.

Tie, kurie nelaimi finansavimo, kaip pastebėjo D. Vaitiekūnas, gana skaudžiai sureaguoja, todėl stengiamasi nesivelti į aistras, kiek įmanoma. „Nemažai pandemijos metu atsigręžusių „prie plunksnos“, aktoriai pradėjo rašyti knygas, atsineša kažką naujo, šviežio. Individualios stipendijos tapo tarsi parama. <...> Pandemija, laimei, baigėsi, bandome grįžti į ritmą. Nemanau, kad LKT pamirš tuos kūrėjus, kurie gavę paramą kažką „skrebeno“, o dabar nori išleisti“, – žadėjo atkreipti dėmesį į tuos, kurie gavo stipendijas rašymui, o dabar pretenduoja gauti lėšų kūrinių išleidimui.

Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė pokyčius įvertino teigiamai. „Apie sričių apjungimą kalbėjome ne vienerius metus, kad taryba tam pasiryžo – labai apsidžiaugiau. Turėjome iki keturiasdešimt programų, paraiškos buvo pristatomos popieriniu variantu; pamenu, kai mes iki antros nakties bandėme tas programas sudėlioti. Buvo kalba, kad atsirastų vizualiųjų menų sritis, bet vieni ekspertai pasisakė, kad to nereikia, kiti tam pritarė – vis nesiryždavome. Sulaukdavau klausimų, ar viena sritis nepaskandins kitos, bet nepabandysi – nesužinosi“, – konstatavo D. Urbanavičienė.

Pritrūko dialogo su pačiais kūrėjais

Savo ruožtu, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė komentuodama tikino, kad priimant pokyčius pritrūko ryšio su tais, kurie „žais“ šiame finansavimo lauke. „Studijuojame pavyzdžius, kaip yra pas kaimynus. Tarpdisciplininius menus jie yra palikę „atskiroje eilutėje“, vertina atskirai“, – sakė ji, ragindama atkreipti dėmesį į šį modelį, palikti kaip erdvę naujiems eksperimentams, naujų menų sintezėms.

Atsakydama į pastebėjimą, D. Urbanavičienė sakė, kad tik šiuolaikiniai menininkai turi tarpdisciplininio meno įsivaizdavimą, o LKT tai įvardina kaip tarpsritinį meną. „Painus dalykas. Tarkim, performansas – ar muzikos, ar vizualiajam menui priklausanti sritis? Tai pasirinkimo laisvė pačių paraiškų autorių. Jei suskirstysime – visiškai nuskęsime smulkmenose“, – žvelgti plačiau ragino ji.