Senda gimė Lietuvos žydų šeimoje, Butrimonyse 1868 m. kovo 19 d. Dar maža su tėvais emigravo į JAV, vėliau įstojo į Bostono muzikos konservatoriją. Deja, greitai paaiškėjo, kad prasta sveikata neleis Sendai išpildyti savo svajonės – tapti muzikante. Paradoksalu, bet kaip tik tai atvedė ją į gimnastikos mokyklą. Mergina vos galėjo sėdėti, tačiau savo pavyzdžiu įrodė, kad sportas gelbėja sveikatą.

Vėliau Smitho koledže Nortamptone, S. Berenson-Abbott tapo pirmąja fizinio lavinimo fakulteto vadove, kuri išsiskyrė novatoriškomis idėjomis ir skatino sveiką gyvenseną. Kaip tik ten dirbdama ji išgirdo apie naują žaidimą – krepšinį, kurį vos už 20 mylių išrado daktaras J. Naismithas. Senda panoro su juo susitikti ir adaptuoti šį žaidimą moterims. Tereikėjo sukurti keletą kitokių taisyklių, tinkamų to laikmečio damoms, mat Amerikoje tuo metu moteriai labiau tiko alpti, nei prakaituoti ir varžytis. Idėja, kad moterys bėgiotų, atiminėtų kamuolius viena iš kitos, neatrodė priimtina. Tačiau Senda nepaisė tokio požiūrio.

„Vienas stipriausių ekonominių argumentų, dėl kurio moterys uždirba mažiau nei vyrai yra manymas, kad jos dažniau serga. Ir kokios vertingos yra treniruotės, kurių dėka moteris išmoksta reaguoti į netikėtumus ir į pavojų gyvai ir sėkmingai. Istorijoje atėjo metas pritaikyti komandinius žaidimus moterims”, – teigė S. Berenson-Abbott, tapusi moterų išsilaisvinimo ikona ir integracijos išeivijoje pavyzdžiu. Moterų krepšinio pradinininkė mirė 1954 m. vasario 16-ąją Santa Barbaroje, JAV.

„Senda Berenson moterų krepšiniui yra tai, kas vyrų krepšiniui yra daktaras Jamesas Naismithas“, – sako krepšinio muziejaus istorikas Mattas Zeysingas.

Lietuvai minint krepšinio 100-metį, Kultūrinės ir istorinės atminties fondas, bendradarbiaudamas su Alytaus rajono savivaldybe ir Butrimonių seniūnija, originaliai įamžino Krepšinio motinos atminimą būtent toje vietoje, iš kur ji ir kilusi.

Penktadienį Butrimonyse oficialiai pristatytas interaktyvus monumentas: skulptoriaus Nerijaus Ermino sukurta bronzinė skulptūra, atvaizduojanti tokio amžiaus mergaitę, kokia būdama Senda išvyko iš Lietuvos, krepšinio aikštelės fragmentas su šviečiančiais žymėjimais ir senojo tipo krepšys, į kurį įmetus kamuolį, reikia patraukti už virvelės, kad iškristų.

Renginio vedėjas – žurnalistas Ignas Grinevičius pakvietė perkirpti baltąją juostelę Lietuvos krepšinio federacijos prezidentą Vydą Gedvilą, Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską ir 3x3 krepšinio asociacijos vieną iš steigėjų, Krepšinio motinos atminimo įamžinimo iniciatorių Rolandą Skaisgirį su sūnumi Atu.

Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos sporto muziejaus direktorė Ilona Petrokienė, Lietuvos ryto televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, Butrimonių seniūnas Andrius Karlonas, vietos bendruomenė. Išeivės istorinį atminimą JAV ambasada Lietuvoje pagerbė, deleguodama savo šalies karius. Šią reikšmingą akimirką jie stovėjo garbės sargyboje.