Pasak festivalio vadovės Rūtos Prusevičienės, šis idėjomis spinduliuojantis renginys jau 26-erius metus nenuilstamai vykdo savo misiją muzikos galia nušviesti pasaulį. „Šiemet šis uždavinys dar sudėtingesnis – muziką priešpriešinti pasaulio griovimui, drauge kurti tarsi milžinišką simfoniją, sklidiną dvasinės harmonijos, gerais jausmais trykštančių daugiabalsių melodijų, įvairiaspalvių tembrų, nuosaikių tempų ir įprastų kasdienių ritmų. Jei tokia gyvenimo muzika lydi mūsų klausytojus, džiaugiamės būdami šviesios, taikios ir kūrybingos visuomenės dalis“, – sako R. Prusevičienė.

Siekdamas atkurti sutrūkinėjusį mūsų bendrabūvio audinį, festivalis pasitelkia tankiai išsikerojusius saitus su tolimiausių pasaulio šalių muzikais, festivaliais, koncertų salėmis, tarptautiniais konkursais. Šių metų festivalio programa atspindės platų geografinį mostą – išgirsime išskirtines interpretacijas, kuriamas mūsų talentingųjų tautiečių ir muzikų iš Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Slovėnijos, Ispanijos, Graikijos, Šveicarijos, Olandijos, JAV. Devynių festivalio koncertų panorama atspindės ir muzikos pasaulio žanrinę įvairovę – nuo stambios formos orkestrinių kūrinių iki subtilių rečitalių, nuo baroko muzikos iki šiuolaikinės kūrybos.

Kaip naujausias bendradarbiavimo rezultatas birželio 19 d. festivalyje įvyks italų kompozitoriaus, festivalio Turine vadovo Nicolos Campogrande’s koncerto smuikui ir orkestrui, dedikuoto Lietuvos kameriniam orkestrui (LKO), pasaulinė premjera. Toje pačioje programoje girdėsime 2021 m. festivalio užsakymą, didžiulio pasaulinės muzikos bendruomenės dėmesio sulaukusios kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Ex tenebris lux“ ir džiaugsimės nauja jos kūrinių kompaktine plokštele.

Vilniaus festivalis nuo pat pradžių siekė parodyti ryškiausias pasaulio muzikos asmenybes ir kolektyvus, unikalias kūrybines partnerystes. Tad ir šių metų festivalyje bus pristatyti išskirtiniai muzikai nuo pačių jauniausių – 2021 m. Fryderyko Chopino konkurso laureato Alexanderio Gadjievo (birželio 4 d.) ir 2021 m. Yehudi Menuhino konkurso nugalėtojos Maríos Dueñas (birželio 28 d.) – iki pasaulyje pripažintų meistrų Thomo Hampsono (birželio 22 d.) ir Charles’io Dutoit (birželio 28 d.).

Rečitalį „Bacho apoteozė“ birželio 15 d. festivalyje skambins pianistas Andrius Žlabys, o štai Mūza Rubackytė su smuikininku Dmitrijumi Makhtinu birželio 10 d. pristatys iš kamerinio repertuaro perlų suvertą programą „Ne tik Godowsky“. Ši programa taps ir simboliniu Godowskio kūrybai skirtos antrosios kompaktinės plokštelės pristatymu (sic! – 2020-aisiais išleista pirmoji plokštelė netruko laimėti kone visus galimus svarbius prizus). Beethoveno genijų visiems dar nesenai šio kompozitoriaus jubiliejų minėjusiesiems birželio 7 d. primins su Vassilio Christopouloso diriguojamu LKO koncertuosiantis suomių pianistas Antti Siirala.

Baroko programą „Veidrodžių kambarys“ birželio 17 d. su solistais tenorais Emiliano Gonzalezu Toro ir Andersu Dahlinu atliks šveicarų baroko ansamblis „I Gemelli“. Muzikinę ir dvasinę atsvarą chaotiškam ir niūrių naujienų kupinam šiandieniniam pasauliui birželio 12 d. skleis programa „Dangiškoji skraistė“, o jai pirmą kartą Vilniaus festivalyje savo kūrybines pajėgas ir savo vadovaujamus kolektyvus – Klaipėdos kamerinį orkestrą ir Šiaulių kamerinį orkestrą „Camerata Solaris“ – suvienijo Mindaugas Bačkus ir Vilhelmas Čepinskis.

Net trijuose festivalio koncertuose (birželio 4, 22 ir 28 d.) gros vienas didžiausių Lietuvos klasikinės muzikos kolektyvų – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas ir jo meno vadovo Modesto Pitrėno, ir svečių iš užsienio. Su pasaulinės šlovės dirigentu ir baritonu iš JAV Thomu Hampsonu birželio 22 d. rengiamas Gustavo Mahlerio muzikos koncertas dėl įvairių priežasčių jau buvo kelis kartus atidėtas, tad šio muziko pasirodymo festivalyje publika laukia ypač viltingai.

galima įsigyti Filharmonijos kasose ir kakava.lt. Visą festivalio programą rasite interneto svetainėje vilniusfestival.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją