E. Maceinaitė Pasolinio retrospektyvos programą suskirstė į tris kategorijas. Filmai pradedantiems sufleruoja, nuo kurių geriausia pradėti žiūrėti Pasolinio kiną, jie prieinami platesnei auditorijai. Čia įtraukta „Gyvenimo trilogija“ – apskritai vienas svarbiausių meistro kūrinių. Į kategoriją Gilesnei pažinčiai nugulė filmai, kuriuos siūloma pasižiūrėti su autoriaus kūryba jau susipažinusiai auditorijai. Reikia išankstinio pasiruošimo apibūdina filmus, dėl kurių reikia atlikti namų darbus. Pavyzdžiui, smurto ir seksualinių scenų kupinas „Salo, arba 120 Sodomos dienų“ – vienas prieštaringiausių filmų kino istorijoje.

Kone visi retrospektyvos seansai prasidės nuo pristatymų – Pasolinio filmus pristatys jo kūrybos žinovai.

Filmai pradedantiems:

Publikos pamėgta „Gyvenimo trilogija“: „Dekameronas“, „Kenterberio pasakojimai“ ir „Arabiškos naktys“

Filmai sukurti remiantis klasikiniais literatūros tekstais, kupini šviesos, humoro, jausmų ir erotikos. Dar nemačiusiems Pasolinio filmų ši trilogija bus tobula pažinties su režisieriumi pradžia.

„Pasolinio balsas“

Dokumentika. Pasolinio portretas, sukurtas atvykstančio svečio M. Cerami. Norintiems įžangos į autoriaus retrospektyvą.

„Edipas karalius“

Pasolinio mitų ekranizacijas verta žiūrėti jau vien dėl nuostabių lokacijų ir kostiumų, taip pat netikėtų interpretacijų. „Edipas karalius“ filmuotas Maroke, laiko nepaliestose vietovėse. Čia žiūrovas gaus tai, ką ir žada filmo pavadinimas – nors mitas juostoje atpasakojamas gana tiesiogiai, su Pasolinio prisilietimu jis atskleidžia savo potencialą kalbėti apie kaltę ir tiesą.

Gilesnei pažinčiai:

„Akatonė“ ir „Mama Roma“

Apie neorealistinį Pasolinio laikotarpį sakoma: „Kol neorealistai kantriai laukė jiems atsiskleisiančios realybės, Pasolinis į ją ėjo kaktomuša“. Rekomenduoju ieškantiems stiprių, humaniškų pasakojimų, įspūdingos vaidybos, norintiems susipažinti su Pasolinio kaip režisieriaus kūrybine pradžia.

„Teorema“

Mįslingas filmas, nepasiduodantis vienai konkrečiai interpretacijai. Šioje juostoje, ko gero, geriausiai atsiskleidžia Pasolinio kino poezija. Vienas ryškiausių Pasolinio filmų.

„Evangelija pagal Matą“

Svarbus filmas Pasolinio filmografijoje, laikomas geriausiu pasakojimu apie Kristų.

Nesentimentalus, nešlovinantis, neromantizuojantis pasakojimas apie Kristaus gyvenimą, sukurtas ateisto. Pasirinkta Evangelija pagal Matą, nes Pasoliniui „Jonas atrodė pernelyg mistiškas, Markas per vulgarus, o Lukas per jausmingas“. Pažiūrėkite, jei jums patiko arba, atvirkščiai, nepatiko Melo Gibsono „Kristaus kančia“.

Reikia išankstinio pasiruošimo:

„Medėja“

Graikų mitologijoje Medėja – burtininkė, neretai – išdavystės, keršto simbolis. Tai neiškart perskaitomas filmas, jame žiūrovui skleisis magijos, burtų, senoviškų ritualų scenos. Dialogų filme nedaug, tačiau „Medėjoje“ atsiveria įdomus pasakojimas apie civilizuoto ir senojo pasaulio susikirtimą. Vienintelį vaidmenį kine čia atlieka nuostabioji operos solistė Maria Callas.

„Salo, arba 120 Sodomos dienų“

Skandalą sukėlusi fašizmo kritika. Šį filmą žiūrėti bus nelengva, bet patirtis – nepamirštama. Retrospektyva kviečia jai pasiryžti.

P. P. Pasolinio retrospektyva gegužės 12–22 dienomis vyks „Skalvijos“ kino centre. Gegužės 22 d. vienetinis „Teoremos“ seansas vyks Kaune, kino centre „Romuva“.

Retrospektyvą remia Lietuvos kino centras. Retrospektyvos iniciatorius – Giedrius Zubavičius (MA NO FILMS), partneriai – Italų kultūros institutas Vilniuje, kino centras „Romuva“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją