Klausytojai išgirs XX a. pradžios bei nūdienos neoklasicizmo interpretacijas pučiamiesiems. Senieji stiliai ir žanrai, išradingai suskambėję praėjusio amžiaus kompozitorių vaizduotėje, įtvirtino naujas muzikines formas, tapusias atsvara vokiškojo ekspresionizmo madoms po I-ojo pasaulinio karo. Koncerte skambės P. Dukas, M. Ravel, F. Schmitt ir kitų prancūzų kompozitorių opusai, taip pat laukia net du itin retai atliekami chrestomatiniai šios estetikos kūriniai: Paryžiuje 1920–1939 m. gyvenusio ir kūrusio Igorio Stravinskio Simfonija pučiamiesiems bei rafinuoto virtuoziškumo ir ritminio išradingumo prisodrintas Koncertas fortepijonui ir pučiamiesiems. Pastarąjį atliks dėl subtiliai išraiškingų klasikos bei šiuolaikinės muzikos interpretacijų klausytojų ypač vertinamas lietuvių pianistas Daumantas Kirilauskas, kurį artėjant koncertams ir pakalbinome.
– Kaip atradote orkestrą „Trimitas“? Kada prasidėjo jūsų bendradarbiavimas?
– Pirmiausiai labai džiaugiuosi, kad man nusišypsojo laimė groti su tokiu kolektyvu kaip „Trimitas“. Pastaruoju metu mano gyvenime atsiranda kolektyvai, su kuriais iki šiol neteko bendradarbiauti. Tai yra įdomios patirtys, kurios nėra tradicinės, įprastos klasikiniam pianistui, nes vis tik dažniausiai tenka groti su simfoniniais arba kameriniais orkestrais, tai jau lyg ir įprasta, nebestebina.
Pamenu, kad dar prieš Naujuosius metus bendravome su orkestro vadovu Antanu Kučinsku ir jis man tada pasiūlė atlikti būtent kompozitoriaus Igorio Stravinskio Koncertą fortepijonui ir pučiamiesiems. Iš tiesų ilgai svarsčiau apie šį pasiūlymą, nes tokiam kūriniui paruošti reikia daug laiko, net kelių mėnesių. Džiaugiuosi, kad priėmiau šį iššūkį ir nuo to laiko daug repetuoju, nes kūrinys yra ne visai tradicinis – skirtas fortepijonui ir pučiamųjų orkestrui. Mūsų su „Trimitu“ premjerą bus galima išgirsti jau visai netrukus, gegužės 10-11 dienomis.
– Džiugu, kad pasirodysite su „Trimitu“, bus įdomu išgirsti jūsų bendrą kūrybinį rezultatą. Pastaruosius kelerius metus orkestras sparčiai keičiasi. Ar teko klausyti ankstesnių orkestro koncertinių programų?
– Aš jau gana seniai šį kolektyvą stebiu iš tolo, o dabar turiu puikią galimybę prisiliesti iš arčiau. Žinau, kad „Trimitas“ turi didelių ambicijų, kurios akivaizdžios jau vien dėl koncertinių programų pasirinkimo, kurios yra labai rimtos, virtuoziškos, sudėtingos. Su šiuo žingsniu aš tikrai labai sveikinu.
– Grįžkime prie kūrinio, kurį atliksite kartu su „Trimitu“...
Aš mėgstu ritmišką muziką, o šio kūrinio medžiaga tokia ir yra, tai man imponuoja. I. Stravinskis fortepijoną traktavo kaip mušamąjį instrumentą, o klasikiniai kompozitoriai jį traktavo kaip dainuojantį, skirtumas akivaizdus. Faktūra non legato, daug grojant gali net atsimušti pirštai, visai kitokia technika nei, pavyzdžiui, J. S. Bacho ar L. van Beethoveno, kurių muziką groju visą gyvenimą. Šis kūrinys yra iššūkis pianistui, tikriausiai tai yra viena iš priežasčių kodėl jis nėra dažnai atliekamas. Reikia tikrai gerai susigroti ansambliškai, yra ištisas perpetuum, net puslapius pačiam perversti sudėtinga. Šio kūrinio antroji dalis labai graži, neoklasicizmo stilistikos, lyriška. Kraštinės dalys labai energingos, greitos, tikras adrenalinas, reikalaujantis didelės koncentracijos. Reikia tinkamai pasiruošti ne vien techniškai, bet ir emociškai. Aš mėgstu iššūkius. O šis projektas žavi savo neįprastumu, bus tikrai įdomu groti kartu su „Trimitu“. Išties labai laukiu šių koncertų.
– Ir mes labai laukiame koncertų, o po tokio vaizdingo pasakojimo darosi dar įdomiau. Ko dar gali tikėtis klausytojai?
– Programa labai įdomi ir įvairi, jau vien pavadinimas „Paryžiaus neoklasika“ intriguoja. Greta šio retai atliekamo I. Stravinskio Koncerto fortepijonui ir pučiamiesiems bus daug kitų kūrinių, kuriuos smalsu išgirsti. Aš visuomet tikiuosi geriausio ir neabejoju, kad tai bus profesionalus bei aukštos kokybės koncertas.
