– Adrija, gal galite trumpai papasakoti apie koncerto sumanymą? Kaip Jums kilo tokio koncerto idėja?
– Koncerto idėją tarsi pasiūlė pati N. Rimskio-Korsakovo „Šecherazados“ muzika. Ši simfoninė poema – tai vienas gražiausių muzikos perlų. Nepaprastai spalvinga kūrinio orkestruotė pagauna ir nukelia į „Tūkstančio ir vienos nakties“ istorijas, kurias sekdama išmintingoji Šecherazada numaldo žiauraus būdo karalių. Akivaizdus gėrio triumfas. Jau seniausiose civilizacijose į moterį žvelgta ne tik kaip į grožio, bet ir kaip į išminties simbolį. Būtent išmintimi alsuojantis moteriškumas yra galingas, įkvepiantis, kuriantis taiką.
– Ar tai – pirmas kartas, kai bendradarbiaujate su aktoriumi Vladu Bagdonu?
– Taip, tai išties pirmas kartas (ir garbė!) kartu su Vladu Bagdonu būti vienoje kūrybinėje mintyje. Nuo vaikystės žaviuosi šia asmenybe, kurioje harmoningai jungiasi ne tik aukščiausias aktorystės menas ir talentas, bet ir jautrumas muzikai. Nemažiau nei koncerto klausytojai laukiu Maestro skaitymo, jo balso skambėjimo – mums taip pažįstamo ir savo.
– Kodėl Jums svarbi giluminio moters archetipo tema? Koks moters archetipas Jums artimiausias, kokiomis savybėmis jis pasižymi?
– Man rūpi moteriškumo tematika, nes… esu moteris. Šiandien modernus pasaulis reikalauja iš moters pačių įvairiausių socialinių vaidmenų. Svarbu, kad pati moteris žinotų ir saugotų, kas joje gražiausia ir brangiausia. Išorėje niekada juk nerasime gelmės, o gelmėje – išorės.
– Jūsų kaip menininkės pašaukimas apima daugelį krypčių – esate dirigentė, grigališkojo choralo ir šiuolaikinės polifoninės muzikos atlikėja, kuriate muziką. Kodėl nesustojote vien ties dirigavimu, juk tai – sudėtinga ir atsidavimo reikalaujanti profesija? Kas Jus veda, skatina kūryboje?
– Jūs gerai pastebėjote, kad dirigavimas yra sudėtinga profesija. Taip, būti dirigentu – tai talpinti savyje daugelį dalykų: nuo partitūros išstudijavimo iki nuoširdaus rūpesčio orkestro muzikantų gerove. Bet visas šis profesinis „sudėtingumas“ dar nėra dirigavimo esmė. Kaip ir netampi dirigentu vien laikydamas rankoje dirigento lazdelę. Esu įsitikinusi, jog pirmiausiai dirigentas turi girdėti muziką pačioje sielos gelmėje ir būti joje. Kuo dirigento (ar bet kurio kito atlikėjo) santykis su muzika gilesnis, tuo jis yra arčiau esmės. Koncertai tampa muzikos, o ne asmenybės švente. Šis supratimas mane skatina nesustoti vien ties dirigento profesijos „įvaldymu“. Man labai svarbi autentiška muzikos pajauta, unikalus santykis. Todėl muzikos kūryba, grigališkojo choralo giedojimas, dainavimas ugdo ir palaiko mane.
– Papasakokite, kur šiuo metu veda Jūsų kūrybiniai keliai, ties kokiais sumanymais dirbate?
– Pastarieji metai, nepaisant sudėtingų kultūrai sąlygų, man buvo turiningi: kartu su Vokietijos Nordwestdeutsche Philharmonie orkestru įrašyta ir išleista kompaktinė plokštelė, skirta jubiliejiniams L. van Beethoveno metams. Netrukus pasirodys ir nauja vokalinio moterų ansamblio „Graces & Voices“ kompaktinė plokštelė mūsų laikmečiui išties aktualia tematika – „Take Your Holy Time“ (liet. „Imki savo šventąjį laiką“). Laukia nauji bendradarbiavimo projektai taipogi ir su orkestrais Prancūzijoje, Vokietijoje.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Tūkstantis ir viena naktis“ įvyks 2022 m. gegužės 6 d. 19 val. Valdovų rūmuose. Dirigentė Adrija Čepaitė. Bilietų galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų, „Tiketos“ ir „Teatrai.lt“ kasose.
