Mainų principą vaikas supranta nuo trejų metų

Pasak L. Banytės-Siurplienės, visą Lietuvą galima suskirstyti į dvi dalis – viena tikrai labai domisi finansiniu raštingumu, ir jie tikrai gali gauti apie tai informacijos, kurios yra ir internete, ir vis atsiranda knygų – jie tikrai gali išmokyti vaikus. „Bet yra kita dalis, kuriuos tik kartais pasiekia finansinio raštingumo šešėlis – tie žmonės, tie tėvai gal ir patys nelabai domisi finansais, ir vaikams neperduoda tų žinių. Tai čia yra didelė problema, kaip pasiekti ir tuos žmones“, – apgailestavo ji.

Ekspertė sakė, kad tikrieji mokymai apie pinigus prasideda nuo šešerių septynerių vaiko metų, kai jie išmoksta skaičiuoti, moka suskaičiuoti grąžą, tačiau kalbėti apie pinigus galima pradėti jau nuo trejų metų.

„Galima vaikams parodyti pinigus, nes kai mes su vaikais einame į parduotuvę, jie jau mato, kad mes pasiimame prekę, ir mes už ją atsiskaitome – ar kortelę pridedame, ar duodame grynais pinigais. Jie supranta, kad vyksta mainai – ir tyrimai rodo, kad trejų metų vaikai jau supranta tą mainų principą, kad tu prekę gauni duodamas pinigų, vadinasi, galima su jais apie tai kalbėti“, – pasakojo ji.

Apie pinigus su vaikais

Žinoma, reikia rasti vaikams tinkamą pasakojimo būdą. Pavyzdžiui, apie draudimą vaikams galima paaiškinti per pasaką apie tris paršiukus. „Juk trys paršiukai – Nifnifas, Nufnufas ir Nafnafas – statė vasarą namą, kad galėtų apsidrausti nuo vilko išpuolių žiemą. Tai irgi savo esme yra draudimo principo pritaikymas pasakojant“, – šypsojosi L. Banytė-Siurplienė.

Tėvų perduoti įsitikinimai

Prie knygos L. Banytė-Siurplienė taip pat pridėjo žaidimui skirtas kortas.

„Problema, su kuria susiduria didelė dalis tėvų, kad jie sugalvoja, kad reikia su vaikais kalbėti apie pinigus, pasisodina vaiką ir sako: mielas vaike, reikia taupyti. Tam vaikui yra visiškai neįdomu, jis galvoja, tėti mama, gal tu eik iš čia, aš nenoriu apie tavo taupymus galvoti. Mano kortelės skirtos tėvams, kuriems sunku sudominti vaiką pinigų tema“, – pasakojo ji ir pristatė, kad kortelės yra skirtingų lygių pagal sudėtingumą, su patarimais tėvams, ką konkrečiai kalbėti kokiu klausimu.

Svarbiausia – kad ir tėvai turėtų susiformavę teisingus principus ir turėtų finansinio raštingumo žinių.

„Tyrimai rodo, kad suaugusieji perduoda vaikams visus savo įsitikinimus apie pinigus. Tai vyksta labai nesąmoningai – mes kažkokiu žvilgsniu, poza, komentaru perduodame vaikams, ką galvojame apie pinigus, todėl tėvams pirmiausia atitenka labai didelė atsakomybė pasižiūrėti į save: tai, ką aš galvoju, ką aš moku, koks yra mano finansinis raštingumas. Ką mes, didžioji dalis mūsų laikų tėvų atsinešame iš vaikystės, tai arba nieko, kur sakė pinigai ne tavo reikalas, arba, jei pasisekė tėvams, jie gavo pamoką, kad svarbu taupyti – ir tai yra viskas, daugiau jokių pamokų negavo. O iš tiesų finansinis raštingumas susideda ir iš to, kad reikia mokyti vaikus uždirbti, protingai leisti ir taupyti, investuoti, ir dalintis, aukoti, kas, pavyzdžiui, dabar Ukrainos situacijoje yra labai svarbu“, – kalbėjo ekspertė.

Dažniausiai daroma klaida

Pasak L. Banytės-Siurplienės, vaikui nuo 6-7 metų galima pradėti reguliariai duoti kišenpinigius.

„Tik klaida, kurią dažnai tėvai daro, yra ta, kad jie tiesiog pradeda duoti pinigų, nes kažkur išgirdo, kad reikia duoti vaikui kišenpinigių, ir nepasako, kokias atsakomybes perleidžia. Čia yra dažniausia tėvų daroma klaida, tai yra, jeigu mes duodame penkis eurus, turime pasakyti, dabar aš tau nebepirksiu saldumynų, žurnalų, kažkokių knygučių – dabar už tuos penkis eurus tu pats pirksi. Ir jei tą padarome, tada vaikas pradeda mokytis, kad turiu pinigų ir už juos galiu kažką nusipirkti“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad prieš tai, kai vaikas pradeda reguliariai gauti kišenpinigių, jis jau gali turėti pinigų, pavyzdžiui, būti gavęs iš senelių, kaip dovaną per gimtadienį ir panašiai.

„Šnekėti apie tai, kam tie pinigai skirti, yra labai svarbu“, – pabrėžė ji.

Jei bus susitarta, kam duodami kišenpinigiai, tada kils mažiau problemų ir dėl netinkamo pinigų leidimo.

„Jei tėvai nesutaria su vaiku, kam duoda tuos kišenpinigius, tada patenka į tokią situaciją, kad juos pradeda nervinti, kur vaikas tuos pinigus išleidžia – tada jie labai nori kištis, kontroliuoti. Kai mes susitariame, kad šituos pinigus duodu ar saldumynui, ar maistui mokykloje, ar kažkokiom knygutėms, tada mes jau leidžiame vaikui pačiam klysti, tose ribose, kurias nustatome. Bet tas ribas turime nustatyti, nes jei nenustatome, tada labai nervinasi ir tėvai, ir, manau, vaikai – vaikams irgi nepatinka, kad juos kontroliuoja. Jei vaikas išleidžia pietų pinigus ne tam, kam reikia, tarkime, prisiperka saldumynų, tėvai tikrai neturėtų duoti daugiau pinigų, kad jis būtų pavalgęs – tegu pabadauja kelias dienas. Bet kas vėlgi svarbu, kad kuo mažesnis vaikas, tuo trumpesnis turėtų būti periodas, kuriam mes duodame tuos pinigus: visai mažiukui, tarkime, šešerių metų, galime duoti dienai, vyresniam paskui savaitei, mėnesiui ar ilgiau. Mes tokiu būdu mokome vaiką planuoti, bet po truputį“, – patarė ekspertė.

Šalin rožinius akinius

O jei vaikas pavydi, kad jo draugai gauna daugiau pinigų?

„Manau, svarbiausia šitoje vietoje tėvams dirbti su savimi. Jeigu ta situacija veikia tėvus, jie nemaloniai jaučiasi, jiems atrodo, kad vaikams turėtų duoti daugiau pinigų, vadinasi, mes patys kaip tėvai jaučiamės nejaukiai, kai turime mažiau nei kiti. Bet tai yra visiškai normalu – vieni turi mažiau, kiti turi daugiau, ir apie tai nereikia bijoti kalbėtis su vaikais. Reikia jiems sakyti, kad taip, gyvenimas yra skirtingas, tu užaugsi, gal daugiau pinigų uždirbsi, turėsi daugiau, neuždirbsi – turėsi mažiau, ir tai yra normalu. Bet kartais, kai mes bandome parodyti vaikui ne tikrą pasaulį, o kažkokį per rožinius akinius, tai tada ir bandome susilyginti su tais draugais ir turėti, kiek kiti turi“, – kalbėjo L. Banytė-Siurplienė.

Ji pati apibendrino, kad ši knyga yra skirta tėvams, kurie augina vaikus nuo 6 iki 16 metų: „Manau, jie daugiausiai naudos gautų iš jos – tie, kurie supranta, kad finansinis raštingumas yra svarbu, kurie nori skirti tam laiko, bet nežino kaip, arba nežino, kaip pradėti, nes vaikas dar mažas, arba mato, kad yra pridarę klaidų, ir jiems galbūt nepatinka tie vaiko įgūdžiai, gal jis šiek tiek palepęs, kas yra šiuolaikinių vaikų problema, kad jie nesupranta, kas tie pinigai ir iš kur jie atsiranda – tada ši knyga tikrai padės tas problemas išspręsti“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją