Pačios žinomiausios – nuo Mikelandželo „Dovydo“ statulos iki Frederico Auguste’o Bartholdi „Laisvės“ statulos – aptarinėjamos per pamokas Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio mokyklose. Jos rodomi televizijos laidose, filmuose, istoriniuose dokumentiniuose filmuose ir populiariosios kultūros kūriniuose: nuo linksmų memų iki šaldytuvo magnetukų, marškinėlių ir kortelių.
Tačiau kai kurios iš žymių statulų turi paslapčių arba slaptų žinučių. Yra daug šių užšifruotų žinučių egzistavimo priežasčių: nuo strateginių dizaino elementų iki prie šių monumentų prisilietusių darbininkų. Skaitykite toliau ir iš naujos perspektyvos susipažinkite su žinomiausiomis planetos statulomis. Neabejotinai į šiuos šedevrus pradėsite žiūrėti kitaip.
Mikelandželo skulptūra „Dovydas“
Mikelandželo 517 cm aukščio skulptūra „Dovydas“ išlieka vienu žinomiausių planetos meno kūrinių, skelbia „NBC News“. Statula vaizduoja piemenį Dovydą, besiruošiantį kovai prieš Galijotą. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad skulptūros dešinėje rankoje yra pavaizduotas vos įžiūrimas slaptas ginklas. Tai fustibalas – mūšio lauke nepakeičiama laidynė, sviedinį galinti nusviesti iki 180 metrų.
Nors ši teorija abejotina, kiti Renesanso šedevrai gali patvirtinti tokią išvadą. Pavyzdžiui, tokia laidynė pavaizduota keliuose Leonardo Da Vinčio eskizuose, Lorenzo Ghiberto „Rojaus vartų“ duryse. Stebėtina, kad L. Ghiberto darbe laidynė vaizduojama Dovydo ir Galijoto legendos scenoje. Būtent jos vieta privertė kai kuriuos tyrinėtojus tikėti, kad Mikelandželą įkvėpė būtent šios šv. Jono baptisterijos durys.
Nepaisant modernaus ginklo užuominos, Florencijoje statulą apžiūrėdamas kardiologas Danielis Gelfmanas pastebėjo šį tą neįprasto, skelbia „USA Today“. Dešinėje „Dovydo“ kaklo pusėje jis pamatė iššokusią veną. Tai yra vėlyvos stadijos širdies ligos – jungo venos išsiplėtimo – požymis. Jis susimąstė, kodėl Mikelandželas taip pavaizdavo sveiką jaunuolį. Grįžęs namo ir išklausęs dailės istorijos pamokų suprato, kad iškilusi vena gali reikšti didelį, bet laikiną artėjančios kovos troškimą. Galiausiai, palyginęs tai su žmones užplūstančių emocijų inensyvumu, D. Gelfmanas patikėjo, kad ta vena simbolizuoja įtampą.
„Kristaus atpirkėjo“ statula
Brazilijos „Kristaus Atpirkėjo“ statula laikoma vienu iš Septynių naujųjų pasaulio stebuklų, bet ši statula – ne vien tai, ką matome. 1931 m. pastatytos statulos aukštis 30 metrų, o atstumas tarp ištiestų rankų – 28 metrai, rašoma enciklopedijoje „Britannica“. Gelžbetoninės statulos paviršius iš toli atrodo lygus.
Bet prisiartinus arčiau matyti, kad ji padengta daugiau nei 6 mln. mažų trikampio formos vadinamojo muilo akmens plokštelių, skelbia „Mental Floss“. Anot BBC, plokštelių kraštinių ilgiai yra 3 cm, 3 cm ir 3,5 cm, o storis – 5 mm. Savanorės moterys iš Korkovado kalno papėdės parapijų klijavo šias plokšteles prie lininio audinio kvadratų. Dirbdamos šios moterys ant muilo akmens plokštelių rašė norus, žinutes. Kai kurios užrašė savo ar mylimųjų vardų – taip išsaugojo nedidelę nemirtingumo dalelę.
Viena iš prie statulos dirbusių moterų Lygia Maria Avila da Veiga prisimena: „Ant muilo akmens plokštelių užrašiau daug norų... Jie yra ten – viršuje.“ Legenda sako, kad visos Brazilijos moterys savanoriavo prie statulos, praneša „Atlas Obscura“. Kaip ir L. da Veiga, jos, kurdamos brangiausią Brazilijos statulą, savo istorijas patikėjo „Kristui Atpirkėjui“.
„Laisvės“ statula
„Laisvė“ žmones Niujorko uoste pasitinka nuo 1886-ųjų, skelbia „National Park Service“. Bet nedaugelis atkreipia dėmesį į statulos kojas. Prie jų – nutrauktos grandinės. Nors šio simbolio reikšmė neretai pamirštama, Amerikos istorijai ji būtina. Ir prasidėjo nuo vyro, vardu Edouardas de Laboulaye’as.
Garsus Prancūzijos politikos filosofas E. Laboulaye’as buvo Jungtinių Valstijų Konstitucijos ekspertas, abolicionistas ir didelis prezidento Abrahamo Lincolno gerbėjas. Pasibaigus Pilietiniam karui ir panaikinus vergiją E. Laboulaye’as sugalvojo puikią idėją. Jis, švenčiant vergijos pabaigą, pasiūlė Prancūzijai Amerikai įteikti dovaną. Kitaip tariant, „Laisvės“ statulos pradinis tikslas buvo ne sveikinti į šalį atvykusius imigrantus, o išsilaisvinusius vergus, skelbia „The Washington Post“.
Nepaisant gerų ketinimų, juodaodžiams Amerikoje švęsti savo laisvę buvo sunku, ir toliau klestėjo neteisybė. Juodaodžių spauda priminė pasauliui, kad pasibaigus Pilietiniam karui diskriminacija ir neteisybė niekur nedingo, praneša NPS. W. E. B. Du Bois sakė, kad žvelgdamas į „Laisvės“ statulą, tikrai nejaučia tokio džiaugsmo, kaip kad į Ameriką atvykstantys imigrantai. Dėl šių priežasčių Amerikos juodaodžių bendruomenės niekada entuziastingai nešlovino nacionalinio paminklo, o jo originali prasmė išnyko istorijos puslapiuose.
Rašmoro kalnas
Jei esate filmo „Kodas L.O.B.I.A.I.: Paslapčių knyga“ gerbėjas, žinote, kad Pietų Dakotoje esančiame Rašmoro kalne yra slaptas kambarys. Jis už Abrahamo Lincolno plaukų linijos, praneša „National Park Service“, tačiau nėra toks stulbinantis, kaip rodoma filme. Remiantis „History“, kambarys yra beveik 23 metrų ilgio 10,6 metrų aukščio, o jo durys – 5,5 metrų aukščio.
Durys atrodo lyg įėjimas į egiptietišką kapą, o tyrinėtojai sako, kad Rašmoro kalno skulptorius Amerikos danas Gutzonas Borglumas jo panoro kaip savo „meninio pareiškimo“ saugyklos. Šis pareiškimas sveikintų ateities kartas ir net „tarpplanetinius lankytojus“. G. Borglumas įsivaizdavo, kad „Įrašų sale“ pavadinta saugykla per vertingiausius artefaktus, įskaitant Nepriklausomybės deklaraciją, pasakotų pirmuosius 150 Amerikos istorijos metų.
Skulptorius paaiškino: „Ant šio kambario sienų turi būti mūsų respublikos sampratos įrašas.“ Bet G. Borglumas, paaukojęs šiam projektui 14 savo metų, mirė 1941-aisiais, o „Įrašų salė“ taip ir liko neužbaigta, skelbia „Business Insider“. G. Borglumo šeima kreipėsi į vyriausybę, kad įgyvendintų jo viziją, ir 1998-aisiais prasidėjo darbai. Atsirado porceliano plokščių, aiškinančių atliktą darbą, ir svarbių dokumentų. Bet nesitikėkite artimiausiu metu pamatyti Rašmoro kalne paslėptų žinučių. Uždaryta titano saugykloje „Įrašų salė“ turistams šiuo metu neprieinama.
Auguste`o Rodino „Bučinys“
Anot BBC, kažkada buvo pasklidę gandai, kad Auguste’o Rodino skulptūrą „Bučinys“ įkvėpė tikras skulptoriaus romanas su viena jo studenčių Camille Claudel. Bet A. Rodinas šį šedevrą pradėjo kurti dar nesusipažinęs su C. Claude. Norint sužinoti, kas iš tiesų įkvėpė šį meno kūrinį, tyrimą reikia pradėti nuo viduramžių ir didingojo poeto Dante Alighieri literatūros.
„Dieviškosios komedijos“ dalyje „Pragaras“ D. Aleghieri aprašo neištikimybės romaną tarp Paolo ir Frančeskos ir užsitrauktą bausmę, nes „jie pagundoms atsidavę kūniški nusidėjėliai“. Šiuo sakiniu D. Aleghieri rafinuotai paprieštaravo „riterinei meilei“ (arba neištikimos meilės aukštinimui). Vėjo blaškomų mylimųjų, įmestų į mirtį taip, kaip juos valdė aistra, aprašymas – vienas dramatiškiausių ir įsimintiniausių kūrinio epizodų.
A. Rodino muziejus pažymi, kad pirmą kartą geidulingą skulptūrą pademonstravęs A. Rodinas nepateikė jokio konkretaus paaiškinimo. Žiūrovai negavo jokios užuominos į Dante poemą. Jie tiesiog vadino ją „Bučiniu“. Bet tai ne vienintelis slaptas pranešimas, skelbia „Art Fund“. Nepaisant miglotų aliuzijų į D. Aleghieri meilužius, poros lūpos išlieka suspaustos ir nesiliečia – jie pagauti akimirką prieš neištikimybės veiksmą, abu pasmerkusį pragarui. Lyg A. Rodinas sakytų, kad nuodėmė prasideda nuo ketinimų. Žiūrovams paliekama galimybė paties užpildyti tą momentą iki susiliečiant lūpoms.
Partenono marmuras
Partenono marmure, sukurtame maždaug 447 m. per. Kr. ir 1802 m. perkeltame į Angliją, pavaizduotos įvairios senovės Graikijos gyvenimo scenos, skelbia BBC. Tačiau vienas pagrindinių elementų vis dar kelia daug klausimų dėl galimai paslėptos žinutės. Aptariamame bareljefo segmente pavaizduotas sulankstytą audinį suaugusiam žmogui įteikiantis vaikas. Nors tai atrodo nekaltas vaizdas, pagalvokite dar kartą.
Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad ten pavaizduota Atėnų karaliaus dukra, prieš jos paaukojimą dievams, įteikianti tėvui savo įkapes. Toks aiškinimas buvo tik spėlionės, kol netikėtai Egipte surasta to meto paprastų žmonių mumijų, skelbia „New York Post“. Priešingai nei faraonų kūnai, kurie buvo palaidoti su prašmatniais papuošalais, įprastų žmonių palaikai buvo suvynioti į perdirbtą papirusą. Kai kur ant papiruso užrašyti prarasti Euripido pjesės „Eretheus“ fragmentai.
Fragmentuose aprašytas senasis Atėnų karalius, kuriam Delfio orakulas, kad išgelbėtų miestą „barbarų invazijos“ metu, įsakė paaukoti jauniausiąją dukrą. Joan Breton Connelly iš Niujorko universiteto iššifravo šiuos graikiškus fragmentus ir užrašus. „[Supratau, kad] Euripidas kalbėjo apie tai, ką matome Partenono frizo viduryje. Tai šeima – motina, tėvas ir trys dukros – besiruošianti paaukoti jauniausiąją dukrą.“ Tačiau J. B. Connelly mato dar gilesnę žinutę: niekas – net pats Atėnų karalius – dėl demokratijos buvo pasirengęs aukoti kai ką labai brangaus.
Abrahamo Lincolno memorialas
Kaip skelbia „National Park Service“ (NPS), apie Vašingtone esantį Abrahamo Lincolno memorialą ir jo simbolius sklando daug gandų. Kai kurios žinutės aiškios, o kitos – diskutuotinos. Kai kurie A. Lincolno plaukuose įžvelgia Jeffersono Daviso atvaizdą. Kiti sako, kad A. Lincolno gestų kalba rodo inicialus „A“ ir „L“. Ginčai dėl paslėptų žinučių įkvėpė NPS sukurti „Lincoln Memorial Myths“ (Lincolno memorialo mitų) internetinį puslapį, kur demaskuojamos labiausiai šokiruojančios teorijos.
NPS tikina, kad gandas apie plaukus yra klaidingas. Prezidento šukuosenoje nieko nėra. Tai tiesiog pareidolijos atvejis, kai žmonės kasdieniniuose objektuose įžvelgia veidus, skelbia BBC. O kalbant apie A. Lincolno rankas, gestų kalba nerodo nieko, nors skulptorius Danielis Chesteris Frenchas ir panaudojo gestų kalbos ženklų kituose savo darbuose. (NPS mano, kad būtent dėl to pasklido šis gandas.)
Nepaisant šių sugriautų mitų, A. Lincolno statula siunčia žinutę, kurios daugelis nepastebi iš pirmo (ar net iš antro) žvilgsnio – fascijas. NPS paaiškina, kad fascija, tai – „rykštelių ryšulys, surištas odiniu dirželiu“, o atidesnė apžvalga atskleidė, kad jos paslėptos (prieš akis) ant A. Lincolno sosto. Tai senovės Romos simbolis, reiškęs „išskirtinę įtaką“. Kadangi A. Lincolnas savo prezidentavimo metu buvo efektyvus vykdomosios valdžios vadovas, fascijos puikiai tiko prie jo vaidmens Jungtinių Valstijų istorijoje.
Vašingtono monumentas
Anot „The Washington Post“, sudėtinga atsekti visas Vašingtoną ir jo monumentus supančias vadinamųjų masonų konspiracines teorijas. Tarp labiausiai aptariamų monumentų išlieka Vašingtono monumentas. Tam tikrus simbolius galima pamatyti plika akimi. Pagal „Topping Off the Tip“, viena žinutė užšifruota 169 metrų aukštyje – monumentą uždengianti aliumininė piramidė.
Remiantis „ASM Historical Landmark“, piramidė yra 22,86 cm aukščio ir 14,22 cm pločio prie pagrindo. Jos svoris 2,83 kg – didžiausias to meto aliuminio liejinys. Jei stebitės, kodėl monumento kūrėjai pasirinko aliuminį – paprastą metalą, naudojamą maisto uždengimui, – jūs ne vieni. Nepamirškite, kad 1884-aisiais aliuminis buvo retas ir brangus. Monumentu apgalvotai pavaizduojamas metalo naudingumas inžinerijoje.
Be aliumininio viršutinio akmens egzistuoja akivaizdi ir neišvengiama paralelė tarp Vašingtono monumento ir senovės Egipto architektūros simbolių. Šie aiškūs panašumai suteikė „senovės civilizacijoms amžinumą“. Bet slapti pranešimai čia nesibaigia, skelbia NPS. Metalinėje viršūnėje išgraviruotos svarbios datos ir vardai. Rytinėje monumento pusėje, atsuktoje į kylančią saulę išgraviruota lotyniška frazė „Laus Deo“, reiškianti „Šlovinkite Dievą“.
