Renginyje dalyvaus Tumelio bičiuliai, artimus ryšius su juo palaikę dar nuo studijų Vilniaus universitete: poetas prof. Tomas Venclova ir eseistas bei kino scenaristas Pranas Morkus. Taip pat prisijungs ir tie, kurie jį pažinojo vėlyvesniais metais: kultūros istorikas Darius Kuolys, vertėja, kultūros veikėja Marija Čepaityte, istorikas, žurnalistas, filosofas Kęstutis Girnius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Gimęs Marijampolėje, 1956 metais Juozas Tumelis įstojo į Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros skyrių ir jau nuo pat kurso pradėjo platinti sovietmečiu uždraustų autorių literatūrą. Būtent jo dėka Lietuvą pasiekė A. Achmatovos, M. Cvetajevos, O. Mandelštamo kūryba.
1960 metais Tumelis buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, kaip vienas iš „dekadentinės grupės“ organizatorių ir skatinęs universiteto literatus įtraukti į almanachą eilėraščius, kurie buvę „dekadentiniai ir ideologiškai žalingi“. Vėliau dirbo bibliografu Knygų rūmuose, buvo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriaus vyriausiasis bibliografas, vedėjas. 1990–1992 m. veikė kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas. Po to dirbo Lietuvos nacionalinės bibliografijos redakcinėje kolegijoje, buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas.
Kultūrinius Tumelio nuopelnus liudija ir įvairūs apdovanojimai: 1999 m. jam buvo įteiktas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2002 m. – Sausio Tryliktosios atminimo medalis, o 2006 m. – Karininko kryžius.
Renginio organizatorė Eglė Vilčiauskaitė viliasi, jog šis vakaras bus galimybė ne tik prisiminti Lietuvos kultūrai ir istorijai itin reikšmingą Juozo Tumelio gyvenimą, bet ir „pakalbėti apie pasitraukiančią kartą, kurios atstovai antrąjį pasaulinį karą stebėjo ir patyrė kaip vaikai. Tai žmonės, kurie vėliau, studijų metais, tapo ypatingai kritiški sovietinei kontrolei ir įvairiais būdais bandė nepasiduoti nykiai, o kartais ir žiauriai kasdienybei. Būtent jie labai daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo“.
Vilčiauskaitė taip pat pabrėžia, jog istorija – tai ne vadovėlių tekstas, o gyvi tikrų asmenybių išgyvenimai: „Knygose, straipsniuose ir moksliniuose veikaluose aprašyti įvykiai mums jau daugmaž pažįstami, tačiau dažnai pamirštame apie už viso to slypinčias asmenines istorijas. Atsisukdami į Tumelio ir jo draugų išgyvenimus ir apmąstydami atliktus pasirinkimus, galime „gyviau“ suvokti tai, kas parašyta vadovėliuose, ir kaip tai liečia kiekvieną iš mūsų“.
Šiais metais atsisveikindamas su bičiuliu Juozu Tumeliu laidotuvių metu profesorius ir poetas Tomas Venclova kalbėjo: „Juozas buvo vienas iš pačių geriausių mano draugų. Sutikau jį Vilniaus universitete. Čia jau sklido garsas, kad tai žmogus, nenusileidžiantis aplinkai, turintis tvirtas katalikiškas pažiūras ir nepraleidžiantis progos jų pareikšti net tada, kai tai galėjo jam pakenkti... Prisimenu, kaip pirmąją pažinties su Juozu dieną aš, tuomet būdamas jaunas ir kvailas, pasakiau, kad Kristaus filosofija man nepriimtina, kad pernelyg atlaidi. Kristaus filosofija yra gili – pasakė Juozas žiūrėdamas man į akis. To meto Vilniaus universitete tokie žodžiai nebuvo dažnas daiktas. Jis pirmas privertė mane apie tuos dalykus susimąstyti, už ką jam esu be galo dėkingas...“
Renginys nemokamas.
