Jubiliejinę parodą atversiantis skulptorius Andrius Erminas: ribos dar nesusiformavusios

Skulptorius Andrius Erminas netrukus visus pakvies užsukti į „Atminties kambarius“, kuriuose, kaip pasakojo autorius, bus „sudėti“ ir atgarsiai iš vaikystės – sovietiniai baldai, trofėjai ir kitos interjero detalės. O šiai kelionei po atminties klodus esą išprovokavo galerijos (AV17) erdvės, kur menininkas jau gegužės 4-ąją atidarys savo personalinę parodą. „Galerijos erdvė – ne įprastos salės, bet kambariai, yra net židinys. Matyti, kad tai buvęs butas, tad užsikabinau, taip atsirado vienas idėjos variantų“, – pasakojo A. Erminas.

Ribos dar nesusiformavusios

Praėjusią vasarą savo penkiasdešimtąjį jubiliejų paminėjęs A. Erminas nesureikšmina fakto, kad ekspozicija pavadinta jubiliejine, sako, kad tai tiesiog nauja paroda, ir tiek. Nelinkęs vadinti jos ir retrospektyvine, nors tokių minčių buvo kilę. „Bet dar nėra susiformavusios ribos“, – nusijuokė jis.

Visgi pripažino, kad parodoje bus elementų, kurie veda į vaikystę. „Surinkau sovietinių baldų. Atrodytų, tarsi iš vaikystės nužengę: ir spintelės, ir kėdės... Baldai parodoje dekonstruoti. Kitoje ekspozicijos erdvėje – trofėjai, jų mano gyvenime gal mažiau buvo. Tačiau man tai visada regėjosi įdomia tema: puošiamasi medžioklės trofėjais dėl puošybos, ar tam, kad save parodytų? O man – tai eksperimentų „laukas“. Kaulas – rimta medžiaga, buvusi gyvybė“, – paaiškino konceptualų meną kuriantis autorius, savo kūriniuose didelį dėmesį skiriantis įvairių medžiagų, formų, panaudotų daiktų transformavimui.

Nuotaikos sukūrimui – šviesa

Kaip pabrėžia menotyrininkai, savo kūrybai A. Erminas renkasi natūralias medžiagas, konstruoja organiškus objektus ir instaliacijas, kurios išryškina gamtos ir natūralios būties monumentalumą.

Pats skulptorius taip pat pridūrė, kad nemažai pradėjęs „žaisti“ su natūralia šviesa, tam pasitelkia žaliuzes, užuolaidas.

„Naudoju dienos šviesą, ją modifikuoju, parodoje nekuriu specialaus apšvietimo. Šviesa, tamsa, šešėlis, prieblanda – sukuria nuotaiką. Kitaip apšviestas tas pats darbas gali būti visai kitoks. Tad norisi pasitelkti šviesą nuotaikos sukūrimui“, – su kūrybiniais atradimais pažindino skulptorius.

Apie skulptoriaus profesiją A. Erminas tikino galvojęs nuo pat mažų dienų, noras kurti buvo stiprus.

„Nuo vaikystės lipdžiau, norėjau kurti, tad bandžiau viską – ir dizainą, ir freską. Į skulptūrą vėliau viskas susivedė, su laiku pradėjo labiau dominti trijų dimensijų forma, instaliacijos. Tapiau, ir vis dar tuo užsiimu. Menas nėra kažkokia specifinė specialybė. Galbūt kai kam... Man tai daug platesnė sritis“, – apie platesnį akiratį kalbėjo menininkas, kurio kūriniuose dominuoja netikėtos turinio ir formos jungtys.

Vilniuje gyvenantis ir kuriantis skulptorius A. Erminas gimė 1971-aisiais, Klaipėdos raj., Plikių k.
1996–1999 Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros magistrantūros studijas; 1992–1996 Vilniaus dailės akademijoje – freskos-mozaikos bakalauro studijas; 1987–1991 Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą, pramoninį dizainą. Nuo 1995 m. dalyvauja parodose.

2010 m. parodoje „Metų skulptūra’09“ diplomas „Už ryškiausią 2009 metų objektą“ galerija „Šv. Jono gatvės galerija“, Vilnius; 2010 m. kasmetinėje popieriaus meno parodoje‘10 apdovanojimas „Už inovacijas“, galerija „Amateras“, Sofija, Bulgarija; 2012 m. ir 2015 m. Valstybinė stipendija kultūros ir meno kūrėjams; 2012 m. Premija-diplomas mažosios plastikos parodoje-konkurse „Jungtys“, (AV17) galerija, Vilnius.

A. Ermino paroda „Atminties kambariai” (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 veiks iki birželio 9 d.