45 metų dokumentalistas M. Kvedaravičius Mariupolyje buvo nužudytas beveik prieš mėnesį. Kartu su 29 metų ukrainiete sužadėtine jis išvyko į Mariupolį filmuoti 2016 metų dokumentinės juostos „Mariupolis“ tęsinio – tai filmas, sukurtas 2014 metais, Ukrainos valdžios ir prorusiškų separatistų konflikto įkarštyje.
H. Bilobrovos teigimu, M. Kvedaravičius dingo išėjęs ieškoti kartu su jais evakuotis norinčių žmonių. Ukrainos pareigūnai ir karys, su kuriuo ji kalbėjosi apie režisierių, porą laikė sutuoktiniais, nors iš tikrųjų jie buvo spėję tik susižadėti. Jauna moteris papasakojo, kaip diena iš dienos šukavo miestą, rusų karių ir rusų remiamų separatistų prašydama pagalbos ieškant dingusio vyro. Galiausiai vienas aukštesnis karinis pareigūnas pasakė: „Tavo vyro nebėra“.
Režisieriaus Manto Kvedaravičiaus sužadėtinė Hanna Bilobrova: „Tas pareigūnas užgesino mašiną, aš pribėgau ir ėmiau klausinėti, ar jis ką nors žino, gal ką girdėjo. Klausiau, gal teiravosi savo karių ir taip toliau. Jis įbedė į mane žvilgsnį ir nemirksėdamas išrėžė: „Tavo vyras žuvo“. Šaltai pasakė, net nesumirksėjo. Aš klausiu: kaip? Tai jį paleido? Kas čia nutiko? Sako ne, mano kariai neva matė gatvėje gulintį civilį mėlyna striuke“, – skaudžiais prisiminimais dalinosi H. Bilobrova.
Ji sakė, kad mylimojo kūną pamatė tik po dviejų dienų: jai padėjo vado nurodymą vykdęs karys – M. Kvedaravičius veidu žemyn gulėjo tiesiog gatvėje: „Sėdėjau ant galinės sėdynės, ir pro šoninį langą – ne pro priekinį, bet pro šoninį – pamačiau ten gulintį Mantą. Važiavome pro šalį, ir aš tarsi sulėtintam kine bandau suvokti, ką matau. Vieną akimirką ėmiau daužyti vairuotoją, kad jis sustabdytų automobilį, dabar pat, bet jis nesustojo. Užsuko už pastato, o tas rajono vadas sau sėdi ir šaltai man: „Taviškis?“. Jis žinojo, kad ten manasis“.
Pasak H. Bilobroos, režisierius buvo pašautas į pilvą, bet drabužiuose kulkų skylių nebuvo matyti: „Jis buvo pašautas čia, šioje vietoje. Bet drabužiuose kulkų paliktų skylių nėra, nė vienos“.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Deisova balandžio 9 dieną sakė, kad M. Kvedaravičių „įkaitu buvo paėmę rašistai“ (rusų fašistai), kurie vėliau jį ir nušovė. Rusijos gynybos ministerija į prašymą pakomentuoti H. Bilobrovos ir L. Denisovos teiginius nesureagavo.
„Visi galvoja, jeigu iškelsi baltą vėliavą, tai niekas tavęs nenušaus, taip? Čia visai kitas karas. Mes turėjome neperšaunamų liemenių, bet negalėjome jomis pasinaudoti. Teko jas slėpti, nes, jeigu rusų kariai būtų jas pamatę mūsų automobilyje, arba pačius jas dėvinčius, mus būtų tą pačią sekundę nužudę. Jeigu ant automobilio būtų pamatę raudoną kryžių, taip pat būtų atakavę. Taigi, ten turi būti „nuogas“, – kalbėjo H. Bilobrova.
H. Bilobrova pasakojo mananti, kad M. Kvedaravičių nužudė Rusijos kariai – sulaikė įtarę, kad jis NATO priklausančios Lietuvos siųstas snaiperis. Sužadėtinio netekusi moteris teigia savo žodžius grindžianti pasakojimu ukrainiečio, kuris buvo sulaikytas kartu su režisieriumi. Jis pasakojo, kad rusai ant lietuvio peties pamatė sunkios kuprinės paliktą kraujosruvą, ir to pakako kaip įrodymo, kad, esą, jis šaudo.
„Ten mūšio laukas. Be pertraukos zuja tankai. Ramiai net cigaretės nesurūkysi. Vos prisidegi, įtraukti du dūmus ir jau reikia į vidų, reikia slėptis. Nes nuo stogo byra plytos. Girdisi aviacija, šūviai...“, – pasakojo ji.
Iš Ukrainos Luhansko regiono kilusi H. Bilobrova sakė, kad per Rusiją į Lietuvą pargabenti mylimojo kūną užtruko keturias dienas.
Dabar jauna moteris nori užbaigti mylimojo filmą, tam parsivežė visą jo filmuotą medžiagą. Kovo 19 dieną išvykdami į Mariupolį jie kartu vežėsi būtiniausių atsargų mieste įkalintiems gyventojams, o prieglobstį rado sugriautos metodistų bažnyčios rūsyje kartu su dar 30 žmonių, daugiausia pagyvenusių ir motinų su vaikais iš sugriautų aplinkinių namų.
„Taip, visi ten sėdi ir bijo, bet noras gyventi labai stiprus, net jeigu tai paskutinės gyvenimo sekundės. Visi žino, kad, jeigu išlysi parnešti vandens, gali niekada nebegrįžti“, – pasakojo H. Bilobrova.
Antropologo išsilavinimą turėjęs M. Kvedaravičius slėptuvėje filmavo žmones, bijojusius bandyti ištrūkti iš Mariupolio, paaiškina režisieriaus sužadėtinė.
„Noriu, kad visas pasaulis sužinotų, kad jis buvo nužudytas. Ir mirė tam, kad visiems parodytų tą siaubingą karą“, – sakė H. Bilobrova.
Į paskutinę kelionę Ukrainoje nužudytas Lietuvos kino režisierius Mantas Kvedaravičius palydėtas balandžio 9 dieną Biržuose.
Vietos savivaldybė taip pat inicijavo, kad Mantui Kvedaravičiui būtų suteiktas Biržų garbės piliečio vardas. Taip pat siūloma Vytauto Montvilos gatvę pervadinti tragiškai žuvusio menininko vardu.