2016 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nutarus stambinti studijų kryptis ir atsisakyti studijų šakų, iš Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo buvo išbraukta Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptis. Panaikinus šią studijų kryptį, Lietuvoje buvo nutrauktas etnologijos ir folkloristikos krypties studijų programų rengimas, vadinasi iš esmės nustota rengti šios krypties specialistus.
Tarybos rašte atkreipiamas dėmesys, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir jos valdymo sričiai priskirtos institucijos turi užtikrinti etninės kultūros pedagogų ir kitų etninės kultūros specialistų rengimą pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Tokia priedermė yra įtvirtinta Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme. Toks įpareigojimas yra ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, kuriame nustatytas lituanistikos studijų prioritetas, pabrėžiant tokių studijų reikšmę tautos tapatybės išsaugojimui ir stiprinimui. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“, aptariant mokslo ir švietimo bei kultūros politiką, taip pat pabrėžiama etninės kultūros, tautinės savimonės, bendruomeniškumo ir pilietiškumo svarba.
Lietuva turi ir tarptautinių įsipareigojimų dėl nematerialiajam kultūros paveldui priskiriamų etnokultūrinių vertybių išsaugojimo: UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos 13 straipsnis įpareigoja konvenciją ratifikavusias valstybes (tarp jų ir Lietuvą) skatinti nematerialaus kultūros paveldo mokslines, technines ir menines studijas, tarp kurių patenka ir etnologija bei folkloristika.
Tarybos rašte pastebima, kad Mokslo krypčių klasifikatoriuje etnologija yra išlikusi. Tuo remiantis šiuo metu tebevykdomos jungtinės etnologijos doktorantūros studijos. Tačiau studijų krypties panaikinimas tolimesnėje perspektyvoje nulemia visišką etnologijos ir folkloristikos mokslų išnykimą Lietuvoje, nes šios srities specialistai neberengiami pirminėje grandyje.
Taryba nesutinkama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų ne kartą išsakytu teiginiu, kad etnologijos ir folkloristikos studijų krypties programos gali toliau sėkmingai gyvuoti jas priskiriant Kultūros studijų krypčiai. Pastaroji studijų kryptis turi jai būdingas specifines teorines prieigas, gerokai besiskiriančias nuo būdingų etnologijai, Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse turinčiai senas tradicijas ir grindžiamai fundamentiniais šio mokslo tyrimais. Kultūros krypties studijų tikslas yra labai platus – „atskleisti ir padėti suprasti kultūrinę žmogiškojo pasaulio įvairovę ir skirtingas teorines, metodologines ir praktines prieigas prie tos įvairovės“, tačiau šioje studijų kryptyje nėra akcentuojami lietuviškos tapatybės ir kultūros tyrimai.
Tarybos nuomone, Etnologijos ir folkloristikos studijų krypties panaikinimas ir siekis ją sulieti su Kultūros studijų kryptimi yra diskriminacinis, kadangi kitos studijų kryptys (Menotyra, Literatūrologija, Paveldo studijos ir kt.), būdamos daug artimesnės Kultūros studijų krypčiai, Studijų krypčių sąraše paliktos kaip savarankiškos.
Būtinybę grąžinti etnologijos ir folkloristikos studijas į aukštąsias mokyklas pabrėžia ne tik Etninės kultūros globos taryba. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija dar 2018 metais taip pat yra pateikusi prašymą sudaryti galimybes Lietuvos universitetuose įgyti etninės kultūros specialybę. Pasaulio lietuvių bendruomenės priimtose rezoliucijose tai pat tvirtinama, kad etnologijos ir folkloristikos studijų plėtrai būtina Lietuvoje sudaryti palankias sąlygas, kadangi kuo toliau, tuo labiau ryškėja šios srities specialistų didžiulis trūkumas, o iš to kyla grėsmė tradicinės kultūros ir tautinės savimonės išsaugojimui, Lietuvos nacionalinių interesų ir tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimui.
Su Etninės kultūros globos tarybos raštu, pateiktu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai galima susipažinti EKGT svetainėje.
