Lionginas Abarius (g. 1929 m. rugpjūčio 8 d. Maniuliškėse, Zarasų apskritis) – lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
Lietuvos muzikų sąjungos puslapyje primenama jo biografija. Pirmasis L. Abariaus muzikos mokytojas buvo Antazavės parapijos vargonininkas Juozas Dugnas. 1944–1945 m. pamaldų metu jau pavaduodavo savo mokytoją, o 1946–1948 m. savarankiškai vargonininkavo Avilių parapijoje (Zarasų raj). Baigęs Antazavės progimnaziją, 1948–1953 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje pas A. Kačanauską mokėsi solinio dainavimo, o pas A. Ilčiuką choro dirigavimo. Mokydamasis dainavo ir skudučiavo Lietuvos valstybiniame dainų ir šokių liaudies ansamblyje. 1953–1958 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. A. Budriūno klasė). Studijuodamas vadovavo Pavilnio kultūros namų chorui, buvo Vilniaus medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblio chormeisteris. Konservatoriją baigė su pagyrimu.
1956-1962 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumo choro dirigavimo dėstytojas ir moksleivių choro studijos vadovas. Choro mokomąsias programas papildė lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais. Jo choras koncertavo Minske, dalyvavo 1960 m. respublikinėje dainų šventėje. 1959-1972 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos choro dirigavimo ir kitų chorvedybos disciplinų dėstytojas. Nuo 1961 m. Respublikinio muzikos mokytojų mišriojo choro vienas iš dirigentų, nuo 1966 m. meno vadovas ir vyr. dirigentas. Choras padėjo Lietuvos muzikos mokytojams chorvedžiams pakelti savo kvalifikaciją, surengė nemaža koncertų ir išpopuliarino daug įvairių kūrinių.
1963-1981 m. Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Į kolektyvą sutelkęs daugiau kaip 60 dainininkų, išvarė plačią muzikinės kultūros vagą. Chorą išmokė apie 1000 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė per 700 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei svetur: Rusijoje, Tadžikijoje, Moldavijoje, Ukrainoje. Kelis šimtus kūrinių choras įrašė į magnetofono juostas ir daug jų įdainavo į plokšteles. L. Abarius rengė lietuvių kompozitorių autorinius sukakčių ir choro jubiliejinius koncertus, jo choras dainavo Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose ir kituose kultūros renginiuose. Dirigentas daug dėmesio skyrė lietuvių muzikai, tačiau propagavo ir užsienio klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių kantatų ir oratorijų žanro kūrinius. Koncertų programose buvo G. Verdi „Requiem“, S. Moniuszkos „Krymo sonetai“, J. S. Bacho Mišios h-moll, L. van Beethoveno Devintoji simfonija, F. Mendelssohno kantata-baladė „Pirmoji Valpurgijų naktis“, G. Vivaldi „Gloria“, I. Stravinskio „Psalmių simfonija“, G. Sviridovo „Patetinė oratorija“, P. Ebeno kantata „Karčioji žemė“ ir kt. Iš lietuvių kompozitorių kūrinių minėtini: J. Naujalio mišios „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“, Č. Sasnausko „Requiem“, S. Šimkaus kantata „Atsisveikinimas su tėvyne“, E. Balsio kantata „Saulę nešantis“, J. Juzeliūno trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ir simfonija-oratorija „Cantus magnificat“, V. Jurgučio oratorija „Donelaitis" ir kt. 1974 m. chorui buvo suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.
Nuo 1981 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1983 m. vyr. dėstytojas, nuo 1986 m. docentas, nuo 1991 m. Lietuvos muzikos akademijos profesorius, 1988-1995 m. Choro dirigavimo katedros vedėjas.
Pertvarkė ir tobulino choro dirigentų rengimo planus, įvedė bažnytinių chorų vadovų specializaciją ir kt. J. Naujalio gimimo 120 metinių proga (1989) surengė pirmąjį jaunųjų dirigentų konkursą ir mokslinę konferenciją, o 1990 m. suorganizavo pirmąjį tarptautinį J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkursą. 1989 m. dirigavo Baltijos muzikos akademijos studentų jungtiniam chorui Vilniuje, Leningrade, Maskvoje, Rygoje ir Taline. Išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.
Nuo 1965 m. visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, 1977 m. 3-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Kaune ir Vilniuje dirigentas, 1991 m. Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus-XI“ Uogrėje dirigentas, moterų chorų festivalių Kretingoje ir rajoninių dainų švenčių dirigentas. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, 1994 m., 1996 m. ir 1998 m. suorganizavo J. Naujalio bažnytinės muzikos konkursus.
Šalies vadovai išreiškė užuojautą
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl kompozitoriaus, dirigento, chorvedžio, pedagogo, vieno žymiausių Lietuvos chorinio meno atstovų Liongino Abariaus mirties.
Pasak Prezidento, išėjo išskirtinis Lietuvos muzikas, ryškus Lietuvos chorinės kultūros kūrėjas, Dainų švenčių tradicijos tęsėjas ir puoselėtojas. „Lionginas Abarius – viena esminių figūrų, kūrusių Lietuvos chorinės kultūros fenomeną, svariai prisidėjusių prie Lietuvos muzikos kultūros savitumo išsaugojimo net ir okupacijos, ideologinės priespaudos metais. Su meile ir dėkingumu prisimenu tą Dainų šventę, kai ir man teko dainuoti diriguojant maestro L. Abariui. Tai, ką L. Abarius sukūrė, išsaugojo ir įskiepijo, lieka neįkainojamu turtu vis naujoms Lietuvos kartoms“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas perdavė nuoširdžią užuojautą profesoriaus L. Abariaus šeimai, artimiesiems, mokiniams, visai muzikų ir kultūros bendruomenei, taip pat visiems, pažinojusiems šią neeilinę ir šviesią asmenybę.
„Lietuvos muzikų bendruomenė ir visa šalies kultūra neteko garsaus chorinės muzikos puoselėtojo, kompozitoriaus, kuris daugel metų skleidė ne tik pasaulietinę kūrybą, bet ypač didelį dėmesį skyrė ir religinei muzikai. Anapilin iškeliavo talentingas pedagogas, išugdęs didelį būrį choro dirigentų, garbingai tęsiančių mokytojo darbus. Dėl Liongino Abariaus mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, visiems, kuriems teko laimė pajusti šios iškilios asmenybės talento jėgą“, – sakoma premjerės Ingridos Šimonytės užuojautoje.
„Lionginas Abarius ir Lietuvos dainų šventės buvo neišskiriamas legendinis duetas, džiuginęs ištisas choristų ir muzikos mėgėjų kartas. Kitaip ir būti negalėjo, nes, pasak kompozitoriaus, didžiausia jo gyvenimo paslaptis – meilė žmogui ir muzikai, ypač dainai. Ši meilė giliai įsirėžė į jo kūrybą ir pedagoginę veiklą. Dėl L. Abariaus mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, mokinius ir muzikos bendruomenę“, – užuojautoje sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Lietuva neteko legendinio chorų dirigento, kompozitoriaus ir muzikos pedagogo, puoselėjusio nacionalinę chorų tradiciją, ir ištikimos nuostabiam muzikos pasauliui asmenybės, be kurios sunku įsivaizduoti Lietuvos dainų šventes. Liūdime atsisveikindami su Lionginu Abariumi, bet dėkojame likimui, kad galėjome jį pažinti“, – Seimo Kultūros komiteto vardu užuojautą išreiškia jo pirmininkas Vytautas Juozapaitis
