Įdomu, kaip priims publika
Paviljonas, pasak 59-ojoje Venecijos meno bienalėje dalyvaujančio R. Narkaus, jau įrengtas – patalpos buvo ruošiamos visus metus, nuo praėjusio rudens. „Visai pasiruošę, tik nuo langų dulkes valome, bet jau laukiame svečių, kalbamės, daliname interviu, džiaugiamės“, – komentavo jis.
Paklaustas, ar prieš pat atidarymą neatsirado papildomų lūkesčių, ar neteko patirti kokio nerimo, R. Narkus pažymėjo, kad visi esame tarsi įpratę sakyti, kad viskas vyksta be stresiukų, bet iš tiesų visko yra. Įrenginėjant paviljoną – tai didžiulis iššūkis visai komandai, ir psichologiškai, ir dvasiškai, morališkai, finansiškai. Bet viskas pavyko, – žinoma, vis tiek, tai ruošimasis į sceną, visą laiką yra tam tikras jaudulys, tai dalis darbo. Pats pripranti, žinai savo kūrinį, o kaip publika priims – visada įdomu“, – apie kitą, žiūrovo susipažinimo su kūriniu etapą, kalbėjo menininkas.
Kokie bus atgarsiai, R. Narkus atviravo, jam yra svarbu, rūpi. „Man džiugu, užėjo mūsų patalpų šeimininkas – senolis, vietinis venecijietis su savo anūku, jie džiaugėsi ir sakė: tutto bene, tutto bene“, – puikių atsiliepimų pasakojo sulaukęs kūrėjas, paviljoną įrengęs buvusios skalbyklos ir duonos kepyklos patalpose, su didelėmis baltomis sienomis.
Tokio tiesioginio kontakto, anot R. Narkaus, labai daug šitame paviljone: „Mes įsikūrę prie gatvės, gauni tiesioginį ryšį – užsuka ir meno kuratoriai, viskas puiku. Žinoma, yra dalykų, kuriuos darai sau, bet yra tokių projektų, kuriuos pristatai visam pasauliui. Venecijos bienalė – būtent toks projektas, kur kalbi su milijonais žmonių.“
Viskas bus kitaip, nei visi įsivaizdavo
Kalbai pasisukus apie planus ir pasidomėjus, ar viskas vyksta taip, kaip sugalvota, R. Narkus atviravo, kad viskas būsią tikrai kitaip, nei visi įsivaizdavo. „Šaunu, kad išlaikėme intrigą ir paslaptį, kas iš tiesų tai bus. Kalbantis aiškėja, kad iš pasakojimų visi turi susidarę savo įsivaizdavimą, tad reikia pamatyti. Galima sakyti, kad viskas pasikeitė, nors, ką reiškia viskas? Laukia daug netikėtumų. Turėjome nuoseklų planą, kuris padėjo žengti žingsnius. Kuriozų ne vienas pasitaikė, daug techninių niuansų, bet pavyko juos išspręsti“, – patikino pašnekovas.
Galbūt jau yra tekę pasiklysti Venecijoje? „Venecija atrodė labai klaidi, o dabar, regisi, lyg paukštis jauti tą kompasą, bet stengiuosi pasiklysti – reikia pasistengti; Antra vertus, visas praėjęs mėnuo ir ta geografija: namai – paviljonas. Net ir nebuvo daug progų toli nuklysti“, – apie darbingą metą kalbėjo menininkas.
Tačiau šiandien kūrėjui iškyla ir nauja užduotis, kaip jis pats sakė, yra sunkoka suprasti, kaip jaustis prieš pertraukėlę po ketverių metų ruošimosi bienalei: „Reikia išmokti gyventi be paviljono darymo... Regis, norėtum pailsėti, bet jaučiu, kad norisi kažką planuoti, veikti toliau.“
Su pastebėjimu, kad menininkams turbūt nėra sudėtinga savo kūrybinę energiją nukreipti į kitus darbus, įsigyventi į kitus projektus, nes nereikia skirti daug laiko adaptacijai, R. Narkus sutiko tik iš dalies. „Galima pasiginčyti – iš tiesų, tai ilgas procesas, nesibaigiantis maratonas. Įprastai, po darbų žmogus gali išeiti namo, pasiimti atostogų ar pabėgti, pakeisti darbą, o čia sudėtinga – visada esi darbe. Smagu, kai darbas patinka“, – į nenutrūkstamą kūrybos procesą atkreipė dėmesį R. Narkus.
Lietuvos nacionalinis paviljonas 59-ojoje Venecijos meno bienalėje veiks balandžio 23 d. – lapkričio 27 d. Jį aplankyti bus galima dviejuose Castello gatvės pastatuose – Nr. 3200 ir 3206, Campo de le Gate 30122, Venecija. Visas projekto naujienas sekite feisbuko paskyroje arba svetainėje www.gutfeeling.xyz.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją