Nuotaikos ne tokios, kokios turėtų būti

Koncerto programoje I. Milkevičiūtė atliks ir jos jubiliejui skirtas Giedriaus Kuprevičiaus šešias lietuvių liaudies dainas sopranui ir orkestrui. „Šiuos kūrinius skiriu savo močiutei – Domicelei Milkevičienei, kurios dzūkų liaudies dainos įrašytos archyvuose“, – jautrų momentą išskyrė ji.

Paklausta, kokiomis nuotaikomis gyvena, operos solistė neneigė, kad jos gan slogios – pandemija, dabar – karas Ukrainoje. „Žinoma, tokie įvykiai žmogų nusodina... Nuotaikos ne tokios, kokios turėtų būti – dėl įvykių, sveikatos, amžiaus... Bet kaip visada pasikliaunu Aukščiausiuoju“, – sakė viena ryškiausių Lietuvos muzikos kultūros asmenybių.

Neeilinę sukaktį sopranas paminės ketvirtadienį vyksiančiame koncerte Valdovų rūmuose, kur I. Milkevičiūtė pasirodys kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, ir būriu savo auklėtinių.

„Esu laiminga, kad maestro G. Rinkevičius ir orkestras niekada neužmiršta, ta proga dovanoja man tokią šventę“, – dėkinga kalbėjo I. Milkevičiūtė.

Irena Milkevičiūtė
Foto: Ramūnas Danisevičius


Didžiausia šventė – buvimas koncertuose

Nors jubiliejų pasitinka aktyviai koncertuodama ir jaudindamasi, visgi Nacionalinės premijos laureatė tikino, kad tik taip juntanti tikrą šventę, o per gimtadienius – kitaip jau ir nebūna.

„Yra noras, kad viskas gerai įvyktų, kartu ir džiaugsmas – tokia man suteikta proga. Man didžiausia šventė – būtent taip, kaip yra. Žmogus gimsta, sensta – ką čia gali... O tai – surišta su visu mano gyvenimu, specialybe, gyvenimo prasme“, – atsakė I. Milkevičiūtė, paklausta, ar per gimtadienius neateinąs noras pasilepinti, atsikvėpti.

Apie tai, kaip minės savo gimtadienį, I. Milkevičiūtė tikino, niekada negalvojanti: „Esu dėkinga savo vaikams, sūnui Irvidui, dukrai Asmik (A. Grigorian – aut. past.), kurie padaro man šventę, siurprizą. Į koncertus ateina ir sūnus su šeima, ir dukra. Šiemet ji taip pat norėjo padaryti siurprizą, bet žmonės nemoka saugoti paslapčių – prasitaria, ir sužinai.“

Šventinėje scenoje pasirodys ir I. Milkevičiūtės studentai – sopranai Emilija Finagėjevaitė, Eglė Stundžiaitė, Austėja Zinkevičiūtė, mecosopranas Gabrielė Kiršaitė ir tenoras Karolis Kašiuba.

„Studentai jaudinasi, nes žino, kad aš irgi, todėl stengiasi patys susiorganizuoti, kiek kas gali, kad viskas būtų gerai – jie pasiruošę. Aišku, pas juos jaudulys dvigubai didesnis – atsakomybė, šventė. Bet ačiū jiems, kad jie yra“, – šiltai apie savo studentus atsiliepė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Dainavimo katedros profesorė.

Didžiausias džiaugsmas, pasak I. Milkevičiūtės, kai gali žmonėms duoti tai, ką turi geriausia.

„Žiūrovų, tikiuosi, ir šįsyk bus nemažai. Iškart pajunti teigiamą energiją. Ne tik tu duodi – publika taip pat duoda, įvyksta pasidalinimas. Be šito – būtų liūdniau“, – konstatavo ji.

Irena Milkevičiūtė
Foto: Ramūnas Danisevičius


Kad visi turėtų daugiau pozityvo

Jubiliejus ypatinga diena, ko norėtųsi sau palinkėti, kokią žinią paskleisti? „Sau ir visiems, kaip visada linkiu sveikatos, stiprybės, meilės, vilties, taikos, supratimo. Supratimo, kad visi esame vienoje planetoje, nesvarbu, kokios tautybės ar religijos. Širdyje visada norėjosi, kad taip ir būtų. Per visą savo egzistavimo laikotarpį mąsčiau apie tą patį: kad visi turėtų daugiau pozityvo, daugiau suvokimo. Esi žmogus, neturi galvoti, kad esi pats geriausias“, – kalbėjo jubiliatė.

Su pastebėjimu, kad gėrį padeda skleisti ir muzikos menas, solistė visiškai sutiko: „Būtent taip, muzika iš tikrųjų padeda! Yra gerų ir estrados kūrinių, bet klasikinė muzika – ypač stipri, žmogų taurina, jis išėjęs iš koncertų salės pasijunta geresnis, nori būti dar geresniu. Muzika pakylėja aukščiau buities. Dėl to vaikams muzikinio ugdymo reikia nuo mažens, nesvarbu, bus muzikantas ar ne. Dalyvauju „Dainų dainelėje“, matau tiek talentingų vaikų, tai mūsų ateitis – šildo mūsų širdis. Tikiu, kad jie per muziką neš gėrį ir meilę.“

***

Pasaulinį pripažinimą pelniusi dainininkė scenoje jau apie keturiasdešimtmetį. 1976-aisiais Lietuvos muzikos akademijoje (prof. Zenono Paulausko klasė) baigė dainavimo studijas.
Tais pačiais metais buvo pakviesta į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT), kuriame atliko pagrindines lyrinio ir dramatinio soprano partijas.

1978-1979-aisiais studijas tęsė garsiojoje Milano La Scaloje, ten parengė Madam Butterfly, Mimi, Violettos bei soprano Giuseppe Verdi Requiem partijas, dainavo to teatro rengiamuose koncertuose Piccola Scala scenoje, Romoje, Parmoje, Busete, Fidencoje.

Dar bestudijuojant, vienas po kito pasipylė laimėjimai. 1976-aisiais laurai Jaunųjų atlikėjų konkurse Taline, po metų – I vieta Michailo Glinkos konkurse Taškente, po kitų – tarptautinio Piotro Čaikovskio konkurso Maskvoje diplomas ir kt., stažuotė garsiojoje Milano La Scaloje.

Iškart po studijų – pagrindinės partijos. Operos primadona yra koncertavusi žymiausiose pasaulio salėse. Yra surengusi 1000 solinių koncertų Lietuvoje ir svetur: Baltijos, Užkaukazės valstybėse, Rusijoje (Maskvos konservatorijos, P. Čaikovskio, Sankt Peterburgo M. Glinkos kapelos salėse), Anglijoje, Airijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Danijoje, Japonijoje, Filipinuose, Prancūzijoje, Austrijoje.

Surengė daug įsimintinų koncertų Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorko Carnegie salėje, Bostone, Filadelfijoje, Baltimorėje, Los Andžele, Čikagoje, Detroite, Klivlende), taip pat Pietų Amerikoje (Rio de Žaneire, San Paule, Buenos Airėse, Montevidėjuje) ir kt.