Karen M. McManus „Vienas iš mūsų meluoja“ patiks tiems, kas mėgsta veiksmą, intrigas, detektyvines istorijas. Pagal šią knygą yra kuriamas ir „Netflix“ serialas, bet jo laukiant, galima pirmiausiai čiupti knygą.
Pirmadienio popietę penki Beivju gimnazijos mokiniai buvo palikti po pamokų.
Bronvina, SMEGENYS, būsimoji Jeilio studentė, niekada nesulaužiusi taisyklių.
Adė, GRAŽUOLĖ kaip iš paveikslėlio, absolventų susitikimo pokylio princesė.
Neitas, NUSIKALTĖLIS, jau lygtinai paleistas už narkotikų platinimą.
Kuperis, SPORTININKAS, garsus beisbolo įžaidėjas.
Ir Saimonas, ATSTUMTASIS, populiaraus Beivju gimnazijos gandų tinklaraščio kūrėjas.
Tik Saimonas taip ir neišėjo iš šios klasės. Mirė pamokai dar nesibaigus. Pasak tyrėjų, jo mirtis nebuvo nelaimingas atsitikimas. Saimonas mirė pirmadienį. Tačiau antradienį jis rengėsi paskelbti skandalingų naujienų apie keturis žinomus bendramokslius, dėl ko ši ketveriukė tampa įtariamais žmogžudyste. Ar jie tik atpirkimo ožiai, tobuli įrankiai žudiko rankose, žudiko, kuris vis dar laisvėje. Visi turi paslapčių, ar ne? Svarbu tik viena: kaip toli gali nueiti žmogus, kad jas apsaugotų.
Sharon Cameron „Šviesa tamsoje“ parašyta remiantis tikrais Antrojo pasaulinio karo meto įvykiais ir pasakoja apie lenkų paauglę, šešiolikmetę mergaitę, kuri, likusi gyventi tik su sese, sugebėjo paslėpusi palėpėje išgelbėti šešiolika žydų.
1943-ieji, šešiolikmetė Stefanija jau ketvirtus metus dirba Diamantų šeimai priklausančioje maisto prekių krautuvėje Peremislyje, Lenkijoje. Mergina savo dainomis skinasi kelią į šių žmonių gyvenimus ir širdis. Ji netgi pasižadėjusi vienam iš jų sūnų, Izijui. Sužadėtuvės saugomos paslaptyje, nes ji katalikė, o Diamantai – žydai.
Tačiau Peremislį užėmus vokiečių kariuomenei, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Diamantai išvaromi į getą ir Stefanija okupuotame mieste lieka viena rūpintis šešiamete sesute Helena. O tada vieną naktį pasigirsta beldimas į duris. Izijaus brolis Maksas iššoko iš traukinio, dundančio į mirties stovyklą. Stefanija ir Helena priima drąsų sprendimą paslėpti Maksą ir, galiausiai, dar dvylika žydų. Nuo tada jos kasdien laukia, kada į duris pasibels mirtis. Ir kai galiausiai sulaukia, už durų stovi du nacių pareigūnai, kurie nori rekvizuoti Stefanijos namus vokiečių kariuomenės reikmėms.
Du naciai apačioje, trylika slepiamų žydų ir šalia – mažoji sesutė. Stefanija turi priimti sunkų sprendimą.
„Istorija, kuri negali palikti abejingų“, – užtikrino E. Baliutavičiūtė.
Populiaraus švedų rašytojo Matso Strandbergo knyga „Pabaiga“ nudžiugins tuos, kurie mėgsta apokaliptines istorijas.
Tau septyniolika. Vasara. Pasaulis atrodo kaip visada, bet tu žinai, kad artėja pabaiga. Po mėnesio nieko nebeliks. Koks apima jausmas, žinant tikslų savo mirties laiką? Ką norėsi nuveikti per likusias dienas ir su kuo norėsi būti?
„Pabaiga“ – tai pasakojimas apie du jaunus, vienišus žmones, gyvenančius paskutines dienas skaičiuojančiame pasaulyje. Jaunuoliams neduoda ramybės juos suvedęs tragiškas įvykis, tik ar pavyks rasti atsakymus į klausimus dar prieš pabąlant dangui ir išgaruojant vandenynams?
Atlikti paskutiniai skaičiavimai. Nebėra jokių abejonių. Kiek daugiau nei po mėnesio viskas tikrai baigsis. Žinome net tikslų laiką. Rugsėjo 16 dieną, 04.12 val. (Švedijos laiku), Foksvortos kometa įskries į Žemės atmosferą. Oras po ja įkais dešimt kartų smarkiau už Saulės paviršių. Kometa viską sunaikins savo kelyje dar prieš nukrisdama į šiaurės vakarus nuo Afrikos krantų, netoli Kanarų salų. Degant atmosferai dangus nušvis ryškiau, nei kada esame regėję. Smūginė banga mus pasieks tyliai, nes jos greitis didesnis nei garso. Kometai nukritus, vos po poros minučių vandenynai išgaruos, o kalnai sugrius. Keturis milijonus metų trukusi evoliucija baigsis akimirksniu ir mes nieko nebegalėsime padaryti.
„Knyga pritrenkia, pritvoja, pradedi galvoti, ką pats darytum. Aišku, knyga apie pabaigą, bet verčia pamąstyti apie esmę, kodėl gyvename ir pan“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė.
Malalos Yousafzai ir žinomos žurnalistės Christinos Lamb kartu parašyta knyga „Aš esu Malala“ Lietuvoje perleidžiama iš naujo. Tie, kas mažai žino apie garsiąją paauglę, Nobelio taikos premijos laureatę, neturėtų praleisti progos su ja susipažinti.
„Aš esu Malala“ – įstabus pasakojimas apie šeimą, kurią iš gimtos šalies išvijo terorizmas, apie kovą už mergaičių teisę į mokslą, apie tėvą, kuris pats būdamas mokyklos savininkas, palaikė ir ragino dukterį rašyti ir lankyti mokyklą, ir apie drąsius tėvus, kurie be galo myli savo dukterį, nors jų visuomenė vertina tik sūnus. „Aš esu Malala“ privers jus patikėti vieno žmogaus balso galia sukelti pokyčius pasaulyje.
Kai Talibanas užėmė Svato slėnį Pakistane, Malala Juzafsai (Malala Yousafzai) ryžosi pasisakyti. 2012 metų spalio devintą, antradienį, vos nesumokėjo už tai savo gyvybe. Ji buvo pašauta į galvą iš arti, kai autobusu važiavo namo iš mokyklos. Nedaug kas tikėjo, kad Malala išgyvens. Tačiau Malala stebuklingai pasveiko ir iš atokaus šiaurės Pakistano kaimelio pateko į Jungtinių Tautų būstinės Niujorke sales. Sulaukusi šešiolikos, ji tapo pasauliniu taikaus protesto simboliu ir jauniausia pretendente į Nobelio taikos premiją.
