„Kaip iš tiesų buvo nužudytas Mantas Kvedaravičius. Nebuvo jokios raketos, pataikiusios į jo, neva, vairuojamą mašiną, bėgant iš nelaisvės. Rusų kareiviai jį suėmė ir sušaudė. Kūną išmetė. Žmona, rizikuodama gyvybe, parvežė palaikus į Lietuvą“, – savo feisbuko paskyroje rašo dramaturgas, rašytojas Marius Ivaškevičius, pasidalindamas Ukrainos žurnalistės Albinos Lvutivos įrašu.


A. Lvutiva savo įraše pasakoja tikrąją istoriją, kad rusų kareiviai sugavo M. Kvedaravičių ir nužudė, o jo žmona Mariupolyje sugebėjo rasti sušaudytą kūną ir nugabenti jį į gimtąją Lietuvą. Anksčiau informacija buvo slepiama, kad kūnas nebūtų sunaikintas ir tik ribotas skaičius žmonių žinojo apie mirtį.

„Jis mirė ne automobilyje nuo „raketos smūgio“, kaip rašė žiniasklaida. Jis buvo nušautas“, – rašo ji, patikslindama, kad tikroji mirties data nebuvo balandžio 2-oji.

Pasak jos, tuo metu, kai Ukrainos prezidento kanceliarija ir prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie M. Kvedaravičiaus mirtį, jo žmona su karstu kelias valandas jau stovėjo prie išvažiavimo iš Rusijos, o automobilį su karstu itin atidžiai tikrino pasieniečiai.


V. Zelenskis pareiškė užuojautą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė užuojautą dėl režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties Mariupolyje.

„Nuo savęs asmeniškai ir Ukrainos žmonių vardu reiškiu gilią užuojautą dėl rusų okupantų nužudyto žinomo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus Mariupolio mieste“, – rašoma Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai atsiųstame laiške.

Laišką BNS antradienį perdavė Ukrainos ambasada Vilniuje.

V. Zelenskis prašo jo užuojautą perduoti menininko šeimai, giminėms, artimiesiems.

„Esu įsitikinęs, kad Mantas Kvedaravičius, įžymus Lietuvos žemės sūnus, pasirinkęs drąsų kelią tarnauti Tiesai ir Žodžio Laisvei, amžinai gyvens mūsų širdyse“, – teigė Ukrainos vadovas.

Anot jo, M. Kvedaravičiaus nufilmuoti unikalūs kadrai apie Mariupolį išliks kaip pasaulio kinematografijos pasiekimas.

V. Zelenskis viliasi, kad M. Kvedaravičiaus gyvenimas, jo meninis palikimas ir pasiaukojimas įkvėps ir kitus saugoti svarbiausius dalykus – tiesą, laisvę ir teisingumą.

„Būtent nuo to priklauso šiandien demokratinės ir laisvos Ukrainos ateitis, o taip pat ir visos Europos ateitis“, – teigiama laiške.

1976 metais gimęs M. Kvedaravičius 2011-aisiais sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“. 2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. A. Lvutina apgailestavo, jog jis taip ir nebespėjo sukurti pastarojo filmo tęsinio.

2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)