Skulptūrą piešiniu Ukrainai padengęs Algis Kriščiūnas: turime tikėti, kad pasaulyje gėris nugalės

Belgijos dovana Kaunui, erdvinė skulptūra „K-Totem“ Steigiamojo Seimo aikštėje yra tapusi vietos kūrėjų – grafikos dizainerių ir iliustratorių – saviraiškos erdve. Šįkart skulptūros „kūną“ padengė piešinys „Cut“, skirtas palaikyti Ukrainos žmones. Kūrinyje pavaizduotas kruvinas kirtis, kuris, anot apipavidalinimo autoriaus Algio Kriščiūno, atskyrė dangų, tarsi peiliu nurėžė svajones: „Šiandien ši tema yra pati svarbiausia mums, svarbesnės – nėra. Po dangum – vaikai, laikantys balionėlius. Tačiau svajonės nurėžtos peiliu ne tik vaikams, bet ir visai žmonijai. Žiaurus smūgis, kuris paliko neatitaisomą žalą... labai skaudu. Turime viską daryti, kad kuo greičiau pasibaigtų tas siaubas.“

Žiaurumas pribloškia

„Nežmoniškas, protu nepaaiškinamas žiaurumas visada pribloškia. Sveiko proto žmones suglumina tiek, kad norisi pasiduoti, nebebūti, nuleisti rankas – tokia pirmoji mintis ateina. Žmogaus protui tai yra nesuvokiama – toks žvėriškumas, beprasmis sadizmas. Bet tai nėra išeitis. Išeitis – daryti savo kasdienius darbus tam, kad išliktum pats sveiko proto, kad prisidėtum viskuo, kuo gali – pinigais, savanoryste, bet kuo. Daryti viską, kad tai sustotų, kad būtų galima sustabdyt tuos žiaurumus“, – sakė A. Kriščiūnas.

Pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis A. Kriščiūnas pasakojo išgyvenęs didelę kūrybinę krizę, atrodė, kad nieko nebegalįs ir nebenorįs daryti.

„Bet reikia daryti, kad ir sukandus dantis, nors ir iš pradžių tai atrodo neįmanoma. Turi susikurti rutiną, tada dienos pabaigoje pamatai, kad kažką nuveikei. Tai netgi nesusiję nei su menu, nei su kūryba. Menininko lygiai tokia pat profesija, kaip ir batsiuvio, pardavėjo ar vadybininko – bet ko. Tiesiog žmonės turi daryti savo darbą, o savo širdies skausmą malšinti – savanoriaujant, padedant, aukojant pinigus žmonėms, kurie kovoja su tuo blogiu tiesiogiai“, – nelikti abejingais ragino jis.

Tai, anot A. Kriščiūno, nėra Ukrainos skola. „Tai mūsų visų – mano, tavo, bet kokio žmogaus kova prieš blogį, mes turime tai daryti, viskuo, ką galime. Kas negali pinigais – savo laiku, dėmesiu. Kiekvienas gali prisidėti – paskambinti, pakalbėti. Mano pažįstama įsteigė ukrainiečių mokyklą, nors ji negalėjo padėti pinigais, bet ji gali padėti savo darbu, idėjomis, veikla. Tai yra nuostabus indėlis. Atrodo, norisi padėti ukrainiečių kariams, kad jie nugalėtų, kad turėtų daugiau ginklų, bet reikia nepamiršti, kad reikia palaikyti jų kovinę dvasią – rūpintis jų šeimomis, vaikais. Kad jie kovodami žinotų, kad jų šeimos saugios, kad mes jais pasirūpinsime – tai ne ką mažiau svarbu, nei siųsti ginklus į frontą“, – įsitikinęs menininkas.

Žinojimas teikia vilties

Menininkas prisipažino, kad po naujienų srauto iš Bučos, jis esantis sukrėstas iki pat širdies gelmių: „Mane tai taip sukrėtė, vaikštau vos ne su širdies smūgiu, su fiziniu skausmu krūtinėje. Kitas dalykas „šiek tiek paguodžia“, kai supranti, kad tai nėra pirmas kartas žmonijos istorijoje, kad tai nėra pirmas kartas Rusijos istorijoje. Žiaurumai nuo pat caro Petro I laikų, visokie „šlovingi“ karvedžiai Suvorovai, kurie naikindavo atsitraukdami viską – žudydavo saviškius, degindavo kaimus – gyvybės jiems visiškai nesvarbu... Tokia taktika: žudyk, naikink, degink, sulygink su žeme. Kai žinai, kad istorijoje tai nėra pirmas kartas, teikia vilties žinojimas, kad ne kartą buvo su tuo susidorota... tai buvo numalšinta.“

Tačiau netgi tokioje beviltybėje, anot A. Kriščiūno, mes turime gyventi, negalime pasiduoti. „Jokiu būdu, net matydami tokius žiaurumus – turime tikėti, kad pasaulyje gėris nugalės. Ilguoju periodu jis tikrai nugalės, nes taip yra, taip vystėsi pasaulis. Taip atsitinka, yra tokių išsigimusių žmonių, savo kaltės nepripažįstančių tautų, bet šiaip ar taip, pasaulis eina link gėrio. Tuo tikiu, ir tai mane palaiko. Tai man duoda vilties ir jėgų kovoti toliau“, – kalbėjo pašnekovas.

Belgijos miestas Kortreikas, 2030 m. siekiantis tapti Europos kultūros sostine, Kaunui padovanojo trimatę „K“ raidės skulptūrą, kurios vizualus apipavidalinimas mieste nuolat atsinaujins ir tokiu būdu suteiks galimybę „kalbėti“ kuo daugiau vizualaus meno kūrėjų.

Šis A. Kriščiūno darbas – dalis „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ projektų, skirtų kultūriškai palaikyti karo siaubiamos Ukrainos menininkus, kūrėjus bei gyventojus. Šiuo tikslu Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas 2022“ kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“ buria Ukrainos kūrėjus ir menininkus, kurie turėtų sąlygas dirbti bendrose co-working erdvėse bei individualiose studijose ar dirbtuvėse. Čia bus galima naudotis nemokamu internetu, biblioteka, video konferencijų erdve, susitikimų kambariu, bus padedama rasti vietos partnerius, klientus. „CulturEUkraine“ centre taip pat vyksta įvairios nemokamos veiklos, skirtos tiek suaugusiems, tiek vaikams. „CulturEUkraine“ jau laukia pirmųjų savo rezidentų – kurti ir dirbti centre norinčių žmonių.