Mariupolyje, pasak vietos valdžios, kasdien numetama 50–100 bombų; Didžiosios Britanijos leidinio duomenimis, buvo apgadinta dauguma pastatų Donecko, Volnovachos, Luhansko srityse.
Rusijos valdžia ir toliau tvirtina, kad kariuomenė puola tik „strateginius taikinius“. Vienas iš paskutinių tokių pareiškimų buvo paskelbtas dėl Donecko regioninio Akademinio dramos teatro apšaudymo – pastato, kuris pastaruosius 62 metus stovėjo Teatro aikštėje Mariupolyje. Kovo 16 dieną teatre buvo įvykdytas oro smūgis. Mariupolio miesto tarybos duomenimis, tuo metu rūsyje slėpėsi šimtai žmonių.
Mariupolis
Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungoje atsirado daug panašių kino teatrų, kultūros namų, teatrų, suprojektuotų sovietinio neoklasicizmo stiliumi. Papuošimai kiekvieną pastatą padarė unikalų.
Mariupolio teatro frontoną papuošė skulptūrinė kompozicija, vaizduojanti metalurgus ir javų augintojus. Kitą dieną po antskrydžio išplatintose nuotraukose matyti, kad centrinėje pastato dalyje suniokotas stogas, įgriuvo sienos. Tačiau skulptūrinė grupė iš dalies išsaugota.
Be dramos teatro, Mariupolyje yra dar keli neoklasikiniai pokario ansambliai: tarp jų išsiskiria pagal individualų architekto Dmitrijaus Jablonskio projektą suprojektuoti stambiablokiniai namai Nikopolio prospekte.
Dabartinė jų būklė nežinoma, tačiau kovo 16 dieną miesto mero pavaduotojas Sergejus Orlovas interviu „Forbes Ukraine“ sakė, kad mieste, kuriame tuo metu gyveno daugiau nei 300 tūkst., neišliko nė vieno sveiko pastato. Mariupolį, anot jo, subombardavo 80–90 proc.
Tarp priešrevoliucinių pastatų, kuriuos Mariupolis prarado dėl apšaudymo, yra 1902 m. „Art Nouveau“ stiliaus dvaras, kuriame yra Mariupolio dailės muziejus, pavadintas I. A.I. Kuindži ir menininko Vasilijaus Korenčuko dirbtuvės.
Ukrainos nacionalinės Dailininkų sąjungos vadovas Konstantinas Černiavskis sakė, kad kovo 21-osios rytą pastatas buvo visiškai sugriautas nuo tiesioginio sviedinio smūgio. Ekspozicijoje nebuvo originalių Kuindži paveikslų, tačiau buvo Ivano Aivazovskio, Nikolajaus Gluščenkos, Tatjanos Yablonskajos, Michailo Derego ir kitų menininkų paveikslai. Šių kūrinių likimas nežinomas.
Kitas didelis prarastas objektas yra modernistiniai Ryšininkų namai, esantys netoli nuo Dramos teatro Mira prospekte. Pastate buvo įsikūręs Mariupolio pagrindinis paštas. Nuo sovietinių laikų ant parapeto išliko ženklas ir laikrodis – sprendžiant pagal stilių, jie buvo sukurti 1960-70-aisiais.
Kovo 11-ąją mariupoliečio nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kad viršutinė pastato dalis gerokai apgadinta.
Charkivas
Žurnalistinių tyrimų projektas „Bellingcat“ sudarė Ukrainos infrastruktūros sunaikinimo žemėlapį. Tai rodo, kad Charkivas (antras pagal dydį Ukrainos miestas po Kyjivo) yra vienas iš labiausiai nuo apšaudymų nukentėjusių miestų.
Tarptautinė paminklų apsaugos organizacija „Docomomo International“ praneša, kad Charkive buvo sunaikinta mažiausiai 30 kultūros paveldo objektų. Prie leidinio pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuoti smarkiai apgadinti Darbo rūmai. Kompleksas užima visą kvartalą ir yra padalintas į tris kiemus. Dabar juose nebeliko sveikų langų, sienos išdaužytos, o asfaltas nusėtas nuolaužomis.
Nukentėjo ir prie Darbo rūmų Konstitucijos aikštėje esantys pastatai: nuo sprogimo išdužo miesto tarybos langai ir masyvios medinės durys. Šis pastatas, kurį 1930-aisiais suprojektavo architektai Viktoras Trocenka ir Valentinas Puškarevas, o šeštajame dešimtmetyje po karo restauravo architektas Veniamin Kostenko, yra vienas žinomiausių mieste.
Kovo 1 d. Charkivo regiono administracijos pastatas Svobodos aikštėje buvo smarkiai apgadintas nuo tiesioginio sviedinio smūgio; pastato viduje iš dalies įgriuvo stogas.
Daugelis reikšmingų ikirevoliucinių pastatų taip pat nukentėjo nuo apšaudymo Charkive. Charkivo meno muziejuje ir bibliotekoje išdužo langai (bibliotekoje apgadintas unikalus vitražas su spalvotais stiklais). Dėl temperatūros svyravimų šių įstaigų darbuotojai dabar baiminasi dėl knygų ir eksponatų saugumo.
Nuniokotas ir A. Maslovskio daugiabutis: Svobodos gatvėje esantis gyvenamasis namas, pastatytas pagal Mozės Meletinskio projektą 1911 m., kovo 14 d. Kyjivo kraštotyrininko Antono Korobo teigimu, šiame name buvo retas saugumo požiūriu secesijos stiliaus viešasis interjeras: priekiniai laiptai buvo dekoruoti unikaliais tinko lipdiniais su gėlių ornamentais, freskomis, „metlakh“ plytelėmis. Dabar pastatas yra apgriuvęs.
Kovo 21 dieną Charkivo meras Igoris Terekhovas sakė, kad mieste buvo sugriauta arba apgadinta apie tūkstantis pastatų, dauguma jų – daugiabučiai. Tarp jų yra ir architektūros paminklų – pavyzdžiui, Kultūros gatvėje 9 esantis namas „Slovo“, kuriame sovietiniais metais gyveno daug Charkivo rašytojų.
Saltivka – didžiausias šalies gyvenamasis rajonas, kuriame prieš karą gyveno 400 tūkst. žmonių, praktiškai buvo sunaikinta, sakė architektūros tyrinėtoja ir architektė Jevgenija Gubkina.
Saltivka pastatyta pokario metais, tai vienas įdomiausių Ukrainos modernizmo pavyzdžių. Ir toli gražu ne vienintelis paveiktas modernistų ansamblis: kovo 12-ąją į Charkivo Nacionalinį operos ir baleto teatrą pataikė sviediniai – pastate išdaužyti langai ir stoglangiai (sovietinio modernizmo laikotarpiu šie elementai dažnai buvo naudojami kultūros ir švietimo įstaigose – ne tik teatruose, bet ir, pavyzdžiui, bibliotekose).
Kyjivas
Nukentėjo ne tik Kyjivo gyvenamieji rajonai, bet ir paminklai: tarp jų – Mažasis operos teatras ir Kyjivo televizijos bokštas, esantis Babin Jaro teritorijoje, netoli masinių egzekucijų vietos.
Operos teatras buvo pastatytas pagal Sankt Peterburgo architekto Michailo Artynovo, daug dirbusio Charkive ir Kyjive, projektą.
Kovo 15 dieną sprogimo banga ten išmušė visus langus ir duris, apgadinta salė. Televizijos bokšto, pastatyto 1968 m., kovo 1 d. konstrukcija išliko, tačiau viena patalpų, kurioje buvo Ukrainos televizijos valdymo patalpos, sugriuvo.
Tuo pačiu metu buvo apgadintas „Avangard“ sporto bazės pastatas, esantis priešais Babin Jaro Holokausto memorialinį centrą.
Vos už dešimties metrų nuo „Avangardo“ pastato sviediniai pataikė į XIX amžiaus pabaigos paminklą – buvusias Lukjanovkos žydų kapines, kuriose buvo ketinama atidaryti Babin Jaro tragedijos aukų muziejų.
Vokiečių- šveicarų architekto Manuelio Hertzo suprojektuota medinė sinagoga, menininkės Marinos Abramovič instaliacija „Krištolinė Raudų siena“ ir Babin Jaro memorialinio komplekso architektūros biuro sukurta instaliacija „Mirror Field“ („Veidrodžio laukas“) nenukentėjo.
Vienos iš raketų sprogimo banga kovo 10 d. apgadino ir Charkivo choralinę sinagogą. Jį sukūrė Sankt Peterburgo architektas Jakovas Gevirtsas, suprojektavęs Mariupolio ir Rostovo prie Dono sinagogas. 1913 m. tai buvo viena didžiausių sinagogų Europoje.
Nuo karo pradžios aštuoniuose Ukrainos regionuose (neskaičiuojant šalia jų esančių pastatų) buvo apgadintos mažiausiai 59 religinės vietos. Dauguma šių struktūrų yra stačiatikių bažnyčios Kyjivo, Donecko, Žitomiro, Luhansko, Charkivo ir Černigovo srityse.
