K. Sabaliauskaitė: „Mano ginklas – mano žodžiai“
Rašytojos K. Sabaliauskaitės komentaras apie Ukrainą ir politiką Rusijos atžvilgiu, paskelbtas Nyderlandų dienraštyje „De Volkskrant“, sulaukė didelio skaitomumo ir reakcijų, vienas didžiausių šalies dienraščių „NRC“, pabrėždamas interviu su lietuvių autore aktualumą, skyrė dviejų puslapių atvartą. Interviu autoriaus Michelio Krielaarso ir Kristinos Sabaliauskaitės pokalbis anglų kalba prieinamas ir Youtube. Dar du interviu Nyderlandų spaudoje planuojami publikuoti artimiausiu metu.
K. Sabaliauskaitės komentaro vertimas publikuotas ir Lenkijos dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, kur taip pat susilaukė daugybės pozityvių komentarų.
Kalbėdama apie sulauktą pripažinimą Europoje, Kristina Sabaliauskaitė sakė: „Manau, kiekvienas rašytojas tai galėtų laikyti svajonės išsipildymu, tačiau, deja, dabar man ne tai galvoje. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, daviau sau žodį, jog darysiu viską, kas mano galiose, kad padėčiau Ukrainai skleisdama žinią Vakarų medijose, griaudama iliuzijas ir stereotipus, aiškindama tikrąją situaciją Lietuvoje ir Ukrainoje. Mano tarptautinis matomumas dabar turi dirbti Ukrainai ir Lietuvai. Mano ginklas – mano žodžiai. Jais ir šaudau vardan jų ir mūsų laisvės. Ne visada pavyksta „pramušti“ tai, ką buvau susiplanavusi – tada, dienos pabaigoje, aukoju „Blue/Yellow“. Kiekvienas mūsų turi naudingų sugebėjimų, išteklių – kiekvieną dieną panaudokime juos kovoje dėl laisvės ką nors nuveikdami, kad vakare turėtume ramią sąžinę“.
Olandijos perkamiausiųjų sąrašuose ir TOP 10
Metų pabaigoje Olandijoje pasirodęs romano „Petro imperatorė I“ vertimas (vertė Anita van der Molen, leidykla „Prometheus“) sulaukė ne tik kritikų pripažinimo, bet ir didžiulio skaitytojų dėmesio: išleistas jau trečias knygos tiražas, spaudai rengiamas ketvirtas.
Tai, ką vos per tris mėnesius pavyko pasiekti K. Sabaliauskaitės romanui – didžiulė sėkmė bet kuriam autoriui Olandijos knygų rinkoje. Knyga ne tik pateko į olandiškojo „Amazon“ knygų šimtuką ir į šalies bestselerių 60-uką, bet ir užkopė į vieno didžiausių nepriklausomų knygynų „Athaeneum“ perkamiausių knygų sąrašus.
Grožinės literatūros perkamiausiųjų sąraše knyga kelias savaites užėmė penktą vietą šalia tokių vardų kaip Hanya Yanagihara ar Goncourt’ų premija įvertintas Hervé Le Tellier. Bendrame knygų sąraše kartu su negrožine literatūra knyga taip pat užkopė į pirmąjį dešimtuką. Knygynų lentynose lietuvės knyga – matomiausiose vietose.
Įvertinimų romanui negaili užsienio kritikai bei recenzentai
Vieno didžiausių Olandijos dienraščių „NRC“ literatūros kritikas Michelis Krielaarsas rašo: „Apie Petrą I ir jo audringus laikus yra publikuota daug istorinių studijų, tačiau iki šiol nebuvo romano apie šį, tokį gaivališką, plunksnos taip ir besiprašantį asmenį. Lietuvių rašytoja pamėgino ir sukūrė tiesiog akinantį istorinį romaną „Petro Imperatorė“. [...] K. Sabaliauskaitės sukurtas portretas yra itin gyvas ir žaižaruojantis, leidžiantis keliauti kartu per žiaurią ir beveik nežmonišką XVIII a. Rusiją. [...] Martos, Petro ir Menšikovo personažams Sabaliauskaitė įpučia tikros gyvybės, o tuo pat metu jie nesikerta su istorikų ištyrinėtais tiksliais faktais.“ Reiklusis kritikas ir autorius, buvęs ilgametis „NRC“ užsienio korespondentas Rusijoje, romaną įvardijo kaip „itin pavykusį“.
Flamandų menų žurnalas „Petro imperatorę I“ lygina su Marguerite Yourcenar kūryba. Kultūros gidas „VPRO“ istorinį romaną kiek anksčiau išrinko geriausia savaitės knyga – skyrė pirmąją vietą.
„Šimtas tūkstančių šio romano egzempliorių parduota šalyje, kur gyvena mažiau nei trys milijonai lietuvių, – taip Martos Skowronskos gyvenimo istorija sugrąžinta namo romanu „Petro imperatorė“ („Prometheus“), tapusiu turbūt didžiausiu kada nors sukurtu lietuvišku bestseleriu. Nieko nuostabaus, nes meno istorikė Kristina Sabaliauskaitė apie šią lietuvišką Pelenę parašė išskirtinai gyvybingą pasakojimą. [...] Mirties patale gulinti, nutukusi it statinė, krauju kosinti carienė apžvelgia savo neeilinį gyvenimą, ir skaitydami mes tiesiog besąlygiškai mėgaujamės“, – apžvalgoje rašo Katja de Bruyn.
„Šiame romane apie Jekateriną I solidus istorijos tarpsnis jungiasi su didžiu literatūriniu meistriškumu. [...] Pagrindinei savo herojei K. Sabaliauskaitė suteikia šiuolaikišką balsą – traumuotos, išprievartautos, parduodamos moters, kurios išlikimo instinktas, gebėjimas prisitaikyti ir, žinoma, gražus kūnas atveda ją iki Sankt Peterburgo rūmų. Tuo pat metu aiškiai juntama, kad pasakoja ne šiaip istorijos mėgėjas, o profesionalas: K. Sabaliauskaitė Lietuvos ir Rusijos istoriją vaizduoja taip, tarsi savo akimis būtų mačiusi kiekvieną mūšį, konfliktą dėl valdžios, gimdymą ir laidotuves. Dėl savo įspūdingos literatūrinio pasakojimo jėgos ji tvirtai stoja į vieną gretą su Umberto Eco ir Hillary Mantel“, – Belgijos kultūros savaitraštyje „Knack Focus“ rašo apžvalgininkė ir rašytoja Johanna Spaey, romanui skyrusi penkias žvaigždutes iš penkių.
Trečias romano tiražas jau išleistas ir Estijoje; Latvijoje ir Slovėnijoje pasirodė kartotiniai tiražai Knyga sulaukė Estijos istorikų, Petro I laikotarpio specialistų, išskirtinių įvertinimų. Aleksandra Murre, Kadriorgo (Jekaterinos I rūmų) muziejaus direktorė, kultūriniame estų žurnale „Sirp“, paskelbė recenziją pavadintą „Gyva istorija: pagiriamoji giesmė vienam istoriniam romanui“.
Joje rašoma: „Kristina Sabaliauskaitė „Petro Imperatorėje“ pasiekė retą istorinio tikslumo, psichologinio įtaigumo, istorinio personažo vaizdavimo ir pavergiančio pasakojimo simbiozę: tai tikrasis literatūros skonis ir kvapas. Pagrindinis šio romano žavesys yra Sabaliauskaitės gebėjimas kurti įvykių ir introspekcijos tinklą, kuris įgyja gyvo žmogaus formą.“ Jos nuomone, romanas – nepaprastai istoriškai tikslus. Ji prisipažino, kad jai, išmanančiai istorinius šaltinius, straipsnius šia tema, buvo nepaprastai įdomu stebėti, kaip meistriškai autorė iš jų konstruoja įtaigų pasakojimą, patikimai leidžiantį pažvelgti kitapus carų gyvenimo fasado.
Primename, kad Lietuvos ekspertams išpeikus romaną „Petro Imperatorė“ dėl „negyvų personažų, gajaus antirusiškumo, sunkiasvorės idėjos realizuotos monotonišku pasakojimu, biografija tapusia tik pretekstu istoriniam fonui, autentiškos medžiagos, nustelbtos bendrybių“, pirmoji dalis nebuvo nominuota 2019 „Metų Knygos“ rinkimams.
Šiemet lygiai taip pat nebuvo nominuota ir antroji dalis.
