Parodos kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė teigia, kad „[s]arkastiškai interpretuojami socialinės tikrovės motyvai, dėmesys buitiniam žanrui, jauną tapytoją susieja su tapybos tradicija. Pastarosios ištakos – XVII a. olandų Jan Steen, Adriaen Brouwer, Adrian van Ostade smuklių scenose, XX a. 20-ųjų Veimaro respublikos menininkų didmiesčio gatvių, kavinių, kabaretų vaizduose. Paraleles galima atsekti ir su XX a. aštuoniasdešimtųjų Gruppa tapytojų Lenkijoje neo-ekspresionistiniais paveikslais, kuriuose istorinės gijos groteskiškai persipina su aktualijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Su lietuvių tapybos tradicijomis Makarevičius suartėja pirmiausiai per savo dėstytojus prof. Ričardą Bartkevičių ir Liną Liandzbergį. Kaip ir Bartkevičius, jis toliau tęsia neo-ekspresionistinio realizmo tradicijas, pasirinkdamas sutirštintas spalvas ir deformuotą kontūrinę liniją. Tik ten, kur mokytojas naudoja kasdieniškus buitinius daiktus, Makarevičius išeina į miestą ir sutelkia dėmesį į žmones.
Liandzbergio poveikis ne tiek tiesiogiai atsiskleidžia, bet taip pat atsekamas per ryškius, net aštrius spalvinius derinius ir pomėgį koliažiniam motyvų komponavimui. Vis tik šiandien Makarevičiui jau pavyko surasti autonomiškus siužetus ir išraiškos būdus: <...> Vilniaus stoties bei jos prieigų, vietos, kur pats gyvena ir tapo, kasdienybę. Jis smalsiai stebi ir komentuoja nepertraukiamai kunkuliuojantį veiksmą pačioje stotyje, aikštėje priešais ją ir aplinkinėse gatvelėse, tarpuvartėse, kiemuose, būrimo salonuose, užeigose, krautuvėlėse, palei sandėlių virtines, troleibusų, autobusų stotelėse, parkinguose. Menininkas atidžiai fiksuoja statinių fasadus, iškabas, grafiti ant sienų bei charakteringas interjerų detales. Dar daugiau dėmesio nei aplinkai Makarevičius skiria žmonėms. Jo paveikslų siužetų veikėjai ne tiek atsitiktiniai praeiviai ar keleiviai, kiek su kvartalu glaudžiai susiję jo gyventojai ir lankytojai.
<...> Makarevičiaus stoties rajono kronikų centre – įprastinis veiksmas diskotekose, sporto klubuose, prekybvietėse, prie užkandinių, vagonėliuose, kaip ir išskirtiniai įvykiai – policijos reidai, vestuvės. Jį labiausiai domina marginalinių socialinių sluoksnių personažai. Tapytojas tarsi mėgaujasi jų gyvenimo būdo stebėjimu: pusiau nelegalia prekyba ant „skraidančių kilimų“ – prekystalių, raumenų puoselėjimu ir švenčių ritualais bei rekvizitais. Menininkas taikliai vaizduoja šių personažų charakteringus gestus bei kūno laikyseną, kaip ir spalvingą nerafinuotą išeiginės ir kasdienės aprangos stilių.“
Andrius Makarevičius (g. 1982) – lietuvių tapytojas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Menininkas yra aktyvus vaizduojamųjų menų scenos dalyvis, jau spėjęs surengti daugaiu nei keturiasdešimt personalinių parodų ir dalyvavęs daugiau kaip trisdešimtyje grupinių projektų. 2019 m. su Inga Mrazauskaite įkūrė menininkų grupuotę SinThesis Gang. Nuo 2017 m. LDS narys. Dailės studijas 2005 m. baigė Vilniaus Pedagoginiame universitete.
Paroda yra galerijos ir Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinės programos dalis. Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paroda veiks iki balandžio 23 d.
Galerijos darbo laikas: II-V 12-19, VI 12-16
