Ieva Epnere ir Kristaps Epners yra fotografijos, video ir instaliacijų menininkai, savo kūrybinei išraiškai pasitelkiantys tiek asmeninius, tiek kolektyvinius pasakojimus. Jų darbuose analizuojamos identiteto, istorijos, tradicijos ir bendruomeninių ritualų problemos.

Parodoje „Žaidimų erdvė utopijai“ galerijoje (AV17) Ieva Epnere ir Kristaps Epners analizuoja ryšį tarp vaikiško žaidimo ir ateities miesto projektavimo. Ieva Epnere darbas „Žalioji mokykla“ (2017 – iki šiol) yra jos ilgalaikio XIX a. pab. - XX a. pr. reformų pedagoginių idėjų ir jų poveikio dabarčiai meninio tyrimo dalis. Menininkę įkvėpė Marta Margarita Rinka (1880–1953), pirmojo Latvijoje darželio „Zaļā skola“ (Žalioji mokykla) iniciatorė, įkūrėja ir direktorė. Žaliojoje mokykloje Marta Rinka naudojo Friedrich Froebel (1782–1852) mokymo sistemą, kurios programos pagrindas yra mokytis žaidžiant vienam ar bendruomenėje, o mokytojo pareiga yra skatinti saviraišką, taip išugdant plačiai mąstantį ir kūrybingą asmenį.

Ieva Epnere pabrėžia darželyje naudojamas „dovanas“ – įvairius žaislus, skirtus vaikų lavinimui, kurie įgalina naujas formas bei idėjas ir jau suaugusio žmogaus atradimams. Kokią ateitį sugebėtų sukurti toks žmogus, kuris nuo vaikystės yra skatinamas ieškoti nekonvencinių sprendimų? Kristaps Epners savo darbe „Utopija dabar čia“ pasakoja apie latvių pilotą, vizionierių Guntis Tannis (1931–2018), kuris Kanadoje vystė ateities miesto idėją.

Tannis dirbo prie keleto ambicingų sumanymų, kaip plaukiojantis aerodromas ar „Sitara“ – Pasaulio taikos centras – turėjęs simbolizuoti visas pasaulio religijas bei skelbti taiką ir viltį.

Guntis Tannis ir jo pakviestų bendraminčių architektūriniuose sprendimuose galima įžvelgti sąsajas su Froebel darželyje naudotomis žaidimų formomis. Ieva Epnere analizuojama švietimo sistema tampa atspirties tašku klestėti Kristaps Epners aptariamiems Guntis Tannis projektams ir sukuria erdvę, kurioje egzistuoja visuotinės bendruomenės samprata ir neišsenkamos galimybės.

Menininkų pristatomos idėjos atrodo neįmanomos, bet jos kalba apie taikomas priemones, leidžiančias ne tik įsivaizduoti, žaisti, kurti utopiją, bet ir paversti ją realybe.

Ieva Epnere (1977) baigė magistratūros studijas HISK Gente, Belgijoje (2012) ir turi Vizualinės komunikacijos magistro laipsnį. Jos darbai buvo plačiai eksponuojami tarptautiniu mastu, įskaitant personalines ir grupines parodas Fogo Island Gallery, Fogo saloje, Niufaundlende; In General, JAV; Daadgalerie, Vokietija; Netwerk, Belgija; Pirmojoje Rygos tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje (RIBOCA1); Kunsthalle Wien, Austrijoje ir kitur. Nemažai kūrinių yra įtraukta į viešas ir privačias kolekcijas (Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje, Contretype galerijoje, Belgijoje, etc.).

Už solo parodą „Gyvų prisiminimų jūra“ („Sea of Living Memories“) Šiuolaikinio meno centre KIM? (Latvijoje) 2019 metais laimėjo Purvītis apdovanojimą.

Kristaps Epners (1976) 2003 metais Latvijos dailės akademijoje įgijo vizualinės komunikacijos magistro laipsnį. Du kartus (2017 ir 2019 metais) buvo Purvīčio apdovanojimo finalininkas. Jo darbai nuolat eksponuojami Latvijoje ir užsienyje, įskaitant Flughafen Tempelhof, Vokietijoje; Tallinn Art Hall, Estijoje; Den Frie šiuolaikinio meno centre, Danijoje, Pirmojoje Rygos tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje (RIBOCA1); New Tretyakov Gallery, Rusijoje ir kitur.

Ieva Epnere ir Kristaps Epners paroda „Žaidimų erdvė utopijai“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 veiks iki balandžio 21 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją