„Pirmiausia su visais laureatais susitikome nuotoliniu būdu, nes negalėjome susitikti šioje salėje, vėliau, žinoma, paspaudėme vienas kitam rankas. Aplinkybės dabar dar dramatiškesnės, nėra lengva kalbėti, surasti tinkamiausius žodžius – nuvalkiota, nubūta, žmonės Ukrainoje slepiasi slėptuvėse, brutali jėga, kuriai nėra nieko švento, bet įvertinti kūrėjus – svarbu“, – sakė premjerė šiandien susirinkusiems apdovanoti dvylika kūrėjų už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.
Kad galima šiandien susitikti, I. Šimonytės pastebėjimu, – reikšminga. „Kai ginklai žvanga, tai mūzos tyli, bet turbūt tai nėra tiesa“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė pažymėjo, kad kai matai didžiausią tamsą ir nužmogėjimą, matai ir žmogiškumą, kaip tamsos kontrastą. „Mūzos užtyla, kai užvaldo nihilizmas. Turime matyti ir klausytis, užjausti tuos, kurie yra šalia <...> jei prarasime vidinę stiprybę, prarasime prasmę – stebėsime viską iš šalies,“ – išlaikyti rimtį ragino ji.
Gyvybė yra kūryba
Išlikti, anot premjerės, galima tik pasirinkus gyvybę, – tai yra kūryba, ji atveria duris į ateitį: „Šiandien prieš mūsų akis atsiveria kontrastas tarp agresijos ir gyvybės. Kiekvienas gali prisidėti prie karo Ukrainoje pabaigos. Muzika turi skambėti dar garsiau, tikiu, kad kiekvienas menininkas kuria jautresnį pasaulį, net ir karo metu, kai mūzos netyli. Todėl neabejoju, kad pasaulyje, kuris naujai gimsta per kraują – kultūrai ir menui atiteks ypač didelis vaidmuo.“
I. Šimonytė pabrėžė, kad kūrėjai yra nepaprastai svarbūs valstybei ir valstybingumui – jie kuria šviesesnį pasaulį, dovanoja žmonėms atokvėpį. „Linkiu kurti ir gaivinti bendrystę, ačiū, kad neleidžiate gyvenimo mūzoms ir muzikai nutilti“, – baigdama savo kalbą sakė ji.
Simonas Kairys kreipdamasis į laureatus sakė, kad, be abejo, nori nenori tenka grįžti į praėjusius metus, kai jau visi galvojome, kad bus viskas laisviau, deja, tai neįvyko... „Bet tokios ceremonijos turi vykti. Visai neseniai vyko Vilniaus knygų mugės atidarymas, rašytojas Saulius Tomas Kondrotas per jį išsitraukė lapus ir pasakė, kad ta kalba nebeteko prasmės, tai buvo vasario 24-oji. Ukrainos skausmas tapo mūsų skausmu, jos kova – mūsų kova. Nuoseklus ir kasdienis darbas yra taip pat šio pasipriešinimo dalis. Apie jus garsiausiai kalba jūsų darbai, tęskite savo veiklas, nepaisydami visko“, – ragino Kultūros ministras.
Dvylika kūrėjų apdovanoti už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui
Choreografė, šokio pedagogė Birutė Banevičiūtė aktyviai kurianti šokio spektaklius vaikams, vykdanti plačią mokslinę veiklą, skaitanti pranešimus tarptautinėse konferencijose apdovanota už kūrybinę ir švietėjišką veiklą padėkojo, kad visi esame solidarūs.
Aktorė Aldona Bendoriūtė-Gadliauskienė dalyvauti negalėjo, apdovanojimą atsiėmė aktorius Tauras Čižas. Įrašytame video ji atviravo esanti „netikėtai pakirsta kovido kulkos“, bet tai jai nesutrukdė pasidžiaugti apdovanojimu. Ji padėkojo teatro kolektyvui, kolegoms, aktoriams, režisieriams – visiems scenos darbininkams: „Dėkoju ir žiūrovams, teatro mylėtojams. Be abejo, sveikinu visus – teneapleidžia jūsų įkvėpimas.“
Teatro menininkė Saulė Degutytė-Šiekštelienė, ypatingą dėmesį skirianti etnokultūrai ir tautosakai, atsiimdama apdovanojimą sakė, kad kai sužinojo gerą naujieną buvo savo galvoje sugalvojusi daug kalbų. Šiandien ji padėkojo Kultūros tarybai, „Stalo“ teatro komandai, į kurią įsijungė ir jaunimas: „Norėčiau padėkoti visos Lietuvos mokytojams, teatro žiūrovams. Geriausia dovana – išpirkti spektaklio bilietai.“
Literatūrologė, vertėja Violeta Kelertas, suformavusi stiprią literatūros kritikos mokyklą, renginyje sakydama kalbą tikino neįsivaizduojanti didesnės garbės nei būti pastebėtai savo šalies. Ji vylėsi, kad Lietuvoje kultūrai ir humanitariniams mokslams atsiras vietos. „Šiandien jaučiuosi tėvynės palytėta, ačiū visiems“, – dėkojo ji.
Gėris visada nugali blogį
Kino režisierė Janina Lapinskaitė, kuri savo kūrybine patirtimi nepailsdama dalijasi su jaunaisiais kūrėjais, šiandien dėkojo kitiems kūrėjams, žurnalistams. „Šiomis dienomis, kai atrodė gėda kalbėti apie kūrybą – jų keli reportažai iš Ukrainos tai pakeitė. Mergaitė, kuri grojo smuiku, vaikai, žaidžiantys teatrą, vaidinantys pasaką, kad gėris nugali blogį. Jis turi nugalėti...“, – jautriai kalbėjo J. Lapinskaitė.
Poetas, vertėjas Gintaras Patackas, apdovanotas už ryškią ir gaivalingą kūrybą į renginį atvykti negalėjo. Birutė Jonuškaitė atsiimdama apdovanojimą perdavė jo žodžius – literatas tikino stengsiantis išlaikyti kovinę dvasią. „Tegu tegyvuoja Lietuva, nepamirškime sesės Ukrainos, tegu plaka širdys vienu ritmu“, – perdavė žinią patikėtinė.
Dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė žinoma kaip daugelio knygų autorė, parodų kuratorė pasižyminti išskirtiniu siekiu – įtvirtinti moterų-menininkių svarbą. Už kūrybinį ir mokslinį indėlį apdovanota dailėtyrininkė pradėjo kalbą pasidžiaugdama visais įvertintais kūrėjais: „Visus myliu, visus žinau, tai mano laukas. Dėkoju visiems, dailėtyrininkų laukui – konkurencija milžiniška, smagu, kad buvau pastebėta, kad komisijos nariai pritarė. Noriu palinkėti visiems, pasauliui, Lietuvai ir Ukrainai – atostogų ir taikos. Turėsime gyvenimą, kuris nebuvo toks pat, bet galbūt jis bus taikus.“
Rašytoja Undinė Radzevičiūtė, unikaliu stiliumi pasižyminčių knygų autorė, prisipažino, kad labiausiai yra dėkinga savo močiutei, kuri papasakojo pasaką apie Minaretą ir septynis nykštukus – jei ne ta pasaka nebūtų tapusi rašytoja. „<...> Kad taptum rašytoju, kartais reikia, kad kažkas tavimi visiškai prarastų tikėjimą“, – kalbėdama apie savo palaikytojus sakė ji.
Šiandien sunku kalbėti
Dailės istorikė Regimanta Stankevičienė, parašiusi daug naujų požiūrių atveriančių mokslinių publikacijų, tikino, kad kaip ir visiems, šiandien ir jai sunku kalbėti. „Tokiomis progomis prisimeni savo gyvenimo kelią – ir aš jį prisiminiau, turėčiau daug kam padėkoti. Visų nevardinsiu – mokytojams, dėstytojams, kolegoms, Lietuvos žemei galop... Nors tyrinėju dailę, dailės istoriją, visuose tyrimuose susiduri su kultūros dailės netektimi. Kiekviena istorija baigiasi tuo, kad žmonių atkaklumo dėka yra viskas atkuriama. Turėkime vilties, kad kataklizmai baigsis. Noriu padėkoti tiems, kurie kovojo ir krito už Lietuvos laisvę – tik jų dėka galime laisvai mąstyti. Pagarba Lietuvos ir Ukrainos gynėjams, šlovė Ukrainai, šlovė laisvei!“, – patriotiškai kalbėjo laureatė.
Tautodailininkas Vytautas Ulevičius, sukūręs išskirtinių skulptūrų, skirtų paminėti atminimui reikšmingoms datoms, prisipažino kuriantis jau penkiasdešimt metų. „Kaip būti naudingu Lietuvai? Pradėdavau dirbtuvėse kurti saulei nepatekėjus, baigdavau – jai nusileidus. Monumentalių darbų esu daug pridaręs, man nereikia istorijos, užtenka savo gyvenimą papasakoti... Nėra meno – nėra ir gyvenimo. Dabar gyvename labiau materialiniame pasaulyje. Netikėjau, kad už mano triūsą bus suteiktas apdovanojimas – tai tikrai stebuklas – Dievas yra“, – sakė V. Ulevičius.
Tradicines technikas įvaldžiusi grafikė Birutė Zokaitytė atsiimdama apdovanojimą taip pat negailėjo padėkų. „Džiaugiuosi, kad gimiau šitoje šalyje, Lietuvoje, buvau įvertinta. Tikiuosi, karas baigsis, galėsime kurti, daryti gerus darbus“, – vylėsi ji.
Vienas iškiliausių choro dirigentų Povilas Gylis dėkojo savo mokytojams, šeimai, kuri visada jį rėmė: „Daina lydi žmones visą gyvenimą, gali suvienyti, įkvepia kilniam darbui, skamba rimties valandą ir džiaugsmo minutę, tokios yra lietuvių liaudies dainos.“
Vyriausybei tvirtinti nutarimo projektą dėl premijų skyrimo pateikė Kultūros ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu. Komisija iš visuomenės pasiūlytų muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir meno sričių atstovų atrinko 12 kandidatų gauti premijas.
Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijai vadovauja kultūros istorikas dr. Vydas Dolinskas, jos nariai – violončelininkas Mindaugas Bačkus, rašytojas Danielius Mušinskas, vertėja Daiva Daugirdienė, Ministrės Pirmininkės patarėja Gabrielė Žaidytė, aktorė Dalia Michelevičiūtė, menotyrininkas Ernestas Parulskis, architektas Artūras Asauskas, šiuolaikinio šokio atlikėja, choreografė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, kultūros tyrinėtoja, fotografijos istorikė dr. Margarita Matulytė, kino kritikė Rasa Paukštytė, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.
Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų. Premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Premija, skiriama kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam jo nariui.
