Knygos gali parodyti, kas laukia žmonijos

Dėkodamas knygų mugės organizatoriams S. Kairys sakė, kad šį atidarymą, deja, lydi dvejopi jausmai: „<...>Viena vertus, atrodo, kad mes sugrįžome prie mums įprasto ir pasiilgto gyvenimo ritmo, vėl galime susiburti, bendrauti, keistis idėjomis ir dalintis atradimais, kita vertus, Europoje tvyro įtampa, ir visai čia pat vyksta baisūs dalykai. Tokiame kontekste turbūt būtų naivu sakyti, kad knyga gali būti panacėja nuo visų įtampų ir negandų, tačiau, deja, ji neegzistuoja... Bet knygos mums gali būti tuo, kuo juos būdavo ištisus šimtus metų – ir užuovėja, ir įkvėpimo šaltiniu, ir mąstymo paaštrinimo įrankiu, ir saugiu, jaukiu pasakų pasauliu. Šiandien visi skaitome žinias, kad tuo metu, kai mes budome, ėjome į darbą Ukrainoje jaunos šeimos rūsiuose slėpėsi nuo bombų, o vaikai rankose laikė spalvinimo knygeles... Knygos netgi gali mums priminti, kad nesame niekuo išskirtiniai, kad žmonija nuolat patiria didesnes ar mažesnes grėsmes, įtampas, neramumus“, – pažymėjo ministras.

Įvykiai, anot jo, turi tendencijas kartotis, tačiau knygos gali parodyti, kas būna, kai į visa tai reaguojama išmintingai, nepaminant savo vertybių. „Lygiai taip pat knygos gali parodyti, kas laukia žmonijos, kai įtemptu laikotarpiu vertybės pamirštamos ir žmonija pasuka klystkeliais. Knygos mums kalba apie daugybę dalykų! Pasistenkime išgirsti, ką jos mums kalba. Šių metų Knygų mugė mums kalbės apie vaizdo ir teksto santykį. Bet yra dar vienas santykis, kuris irgi neatsiejamas nuo šios mugės: tai žmogaus santykis su žmogumi. Diskusijos, pokalbiai, galimybė pasidalinti įspūdžiais, netgi pasiginčyti visada buvo viena svarbiausių Vilniaus knygų mugės dalių. Todėl linkiu visiems turiningų pokalbių, skaitinių, diskusijų. Juk tiek tekstas, tiek vaizdas bendrąja prasme yra tiesiog forma. O turinį kuriame visi drauge – tiek rašytojai, tiek skaitytojai, tiek leidėjai, vertėjai, iliustratoriai, kritikai... Kviečiu kurti tokį turinį, kuris išlaikys visus rytdienos egzaminus“, – kalbėjo ministras.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat atsisuko į šiandienos įvykius. „Rytas mūsų įtemptas ir nelabai labas. Šiandien noriu jus pakviesti pajusti, kokie privilegijuoti esame – tuo metu, kai dalis žmonių patiria baisumus, mes turime privilegiją kalbėti apie knygą, tekstą ir vaizdą, būti čia susirinkus. Bet kartu tai yra ne tik privilegija, mano supratimu, bet ir mūsų pareiga taip daryti. Neatsitiktinai, Ukrainos prezidentas kreipdamasis į tautą sakė – visi turime daryti savo darbus, tai, kas mums priklauso. Rašytojai turi nenustoti rašyti, leidėjai turi nenustoti leisti, skaitytojai – skaityti. Svarbu, kad gyvenimas vyktų“, – įsitikinęs meras.

Jis citavo vilniečio, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo žodžius, kai šis, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse sakė: „Net jeigu ryt pasaulio pabaiga – mes turime sodinti savo obelis.“

„Tas obelis turime sodinti <...>. Aišku, šiandien kalbėti apie knygas yra ir privilegija, ir pareiga, ką tik sugrįžus iš Kijevo – labai suprantama, ko jiems reikia. Jiems reikia rimtos materialinės pagalbos. Atrodo, reikia ginklų, bet ar tik jų? Reikia žodžio, žodis irgi svarbus. Propagandinis karas vyksta vaizdu ir tekstu, to turime neužmiršti, – atkreipė dėmesį ką tik iš neramumų kamuojamo Kijevo grįžęs meras. – Yra daug dalykų, kurių reikia mūsų sąjungininkams, yra daug dalykų, kurių reikia mums. Bet neužmirškime, kad net ir karo sąlygomis, ginklai tik viena iš sąlygų laimėti. Kita sąlyga – mūsų valia ir sąjungininkai. Kad būtų valia ir sąjungininkai – reikia gerų tekstų, kad jie būtų išmintingi, įkvepiantys, kad galėtume mėgautis knygomis, o ne karo vaizdais. To noriu palinkėti, ir dar kartą – sodinkime savo obelis!“

Kalbėdamas apie savų darbų darymą, R. Šimašius pasidžiaugė, kad per šiuos metus turime rimtų pasiekimų.

„Prieš trejus metus iš greta esančios tribūnos pasakiau: taip, mes imame šitą iššūkį, siekiame tapti literatūros miestu, šiandien galiu pasidžiaugti – mes juo tapome. Dėka visų mūsų, sveikinu Vilnių ir visus leidėjus! Daug darbo priešakyje, kad išpildytume vardą“, – sakė jis.

Karo akivaizdoje

Į knygų mugės atidarymą iš JAV atvykęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Saulius Tomas Kondrotas pažymėjo, kad šio ryto įvykiai numušė ūpą, tenka kalbėti karo akivaizdoje.

„Buvau pasirašęs tekstą, kurį paskaitysiu, kadangi kito neturiu... Man didelė garbė dalyvauti atidaryme, ačiū, rengėjams už pakvietimą, ačiū, visiems visų laikų leidėjams. Didelė dalis nebeprisimena totalitarinės sistemos, kai kiekviena neatsargiai ištarta frazė galėjo sugadinti gyvenimus – tai fizinis ir dvasinis kalėjimas. Knygos – būdas įkvėpti gurkšnį laisvės oro. <...>Užsimiršti visada yra nuo ko – visi kėsinasi į mūsų galvas, bando patraukti į savo pusę. Knygos nušviečia protą, knygos vaidina reikšmingą vaidmenį, gali paveikti jausmus. <...> Knygos ryšys su ateitimi ir praeitimi perkelia į kitas šalis, į kitas tikroves, kurių niekada neaplankysime. Knygos – laiko mašina, netgi asmeninio... Linkiu jums nuostabios knygų šventės“, – sakė S. T. Kondrotas.

22-osios Vilniaus knygų mugės tema – „Vaizdas kaip tekstas“

XXI amžius įtraukė mus į greitaeigės informacinės kasdienybės ciklą – be perstojo persekiojantys paveiksliukai, nuotraukos, vaizdo įrašai, memai, reklamos socialinėse medijose, multimedijos straipsniai ar dar dešimtys kitokių vizualinės stimuliacijos šaltinių naujienų portaluose, švieslentės gatvėse, vaizdo klipai autobusų stotelėse… Vaizdą greičiau pastebime, lengviau įsimename, akimirksniu perprasdami jame įrašytas prasmes.

Knygos tekstas taip pat pamažu įgavo formą vaizde – komiksai, grafiniai romanai, kurie Lietuvoje pradėjo atsirasti gana vėlai ir nedrąsiai, vis labiau užkariauja skaitytojų galvas.

Ką į mūsų gyvenimus atneša toks vizualėjantis informacijos vystymosi kelias? Kokią įtaką mums daro? Kiek vaizdas iš tikro yra bei turėtų būti svarbus tekstui? Kaip vaizdas sugeba tekstą papildyti, o kartais, galbūt, ir visiškai perkeisti?

2022 m. Vilniaus knygų mugėje skaitytojų lauks ne tik tekstai ir vaizdai, bet ir mugės tema – Vaizdas kaip tekstas, kuri skleisis per meno parodas, iliustracijas, knygos meno parodas, tikrus pokalbius bei diskusijas, geriausių metų knygų ir geriausių knygų kūrėjų pristatymus.

22-oji Vilniaus knygų mugė vyks 2022 m. vasario 24–27 dienomis.

Kuo ypatinga Vilniaus knygų mugė:

Jaunųjų skaitytojų salė. Nuolat gyva ir šurmuliuojanti Jaunųjų skaitytojų salė traukia lankytojus tiek knygų naujienų gausa leidyklų stenduose, tiek įvairiomis kūrybinėmis veiklomis. Čia jaunieji skaitytojai gali įvairiomis formomis ir būdais patirti literatūros ir skaitymo stebuklą, bendrauti, žaisti ir skaityti. Salėje veikia Lietuvos bibliotekininkų kuriama atvira Bibliotekų erdvė – kitokia skaitymo, bendravimo ir susitikimų erdvė jaunimui. Lietuvoje ir pasaulyje žinomi knygų kūrėjai užsiėmimus skirtingo amžiaus dalyviams rengia Kūrybos erdvėje be formulių.

Forumas. Tai rimtų temų, intelektualių pokalbių vieta, kurioje diskusijos persipina su naujų leidinių pristatymais, iškeliamos aktualiausios visuomeninės, kultūrinės problemos. Kasmet čia susitinka Diskusijų klubo žaidėjai – garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno, visuomenės ir mokslo žmonės.

Forume rengiamas ir naujo formato renginių ciklas Šortai. Tai literatūrinė dvikova, kurioje du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – kuo turiningiau atskleidžia aptariamos knygos privalumus ir trūkumus.

Muzikos salė. Kiekvienais metais unikalia programa ir turiniu stebinanti erdvė, organizuojama asociacijos AGATA ir suburianti daugumą Lietuvos muzikantų po vienu stogu. Tai didžiausia Lietuvos muzikinės produkcijos mugė.

Gražiausių metų knygų paroda. Vilniaus knygų mugėje kasmet lankytojams pristatomos Lietuvos leidyklų per praėjusius kalendorinius metus išleistos gražiausios metų knygos bei apdovanojami jų dailininkai, leidėjai ir poligrafijos specialistai.