Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją 14 val. iš Signatarų namų balkono (Pilies g. 26) į tautą kreipsis Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Vasario 16-osios minėjimui Signatarų namai parengė plačią kultūrinių renginių programą, kuri prasidės tuoj po valstybinės reikšmės visuomeninių renginių ir tęsis iki vidurvasario.
Programoje ypatingas dėmesys skiriamas moterims, tarp jų ir Vasario 16-osios Akto signatarų žmonoms,aktyviai veikusioms laikotarpiu nuo lietuviškos spaudos draudimo iki valstybės nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. bei jos įtvirtinimo kuriant tarpukario valstybę, ir šiuolaikinėms XXI amžiaus kūrėjoms, jų kūrybai ir asmeninei istorijai.
„Per daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų visuomenę pažindinome su signatarų indėliu kuriant modernią Lietuvos valstybę, tą darome ir toliau, rengiame ekskursijas, susitikimus šia tema, tačiau visai nepelnytai per visą šį laiką mūsų dėmesio paraštėse liko moterys, kurių vaidmuo yra neįvertinas ir daugeliu atvejų nežinomas visuomenei. Tad šiųmetiniais renginiais Signatarų namuose išlaikome Vasario 16-osios tradicijas ir inspiruojame naujas, norėdami parodyti ir moterų svarbą kuriant Lietuvos valstybingumą“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Vilnius kviečia švęsti Lietuvą
9 val. Rasų kapinėse tradiciškai bus pagerbtas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių signatarų atminimas.
Nuo 11.30 iki 13.50 val. Signatarų namai, VU Didysis kiemas, Konstantino Sirvydo skveras ir Jono Basanavičiaus aikštė bus užpildyta pokalbiais, muzika ir atvira pamoka apie Lietuvą, nepriklausomybę bei laisvę švęsti ir džiaugtis.
Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmų tradiciškai bus iškeltos trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – vėliavų pakėlimo ceremonija, skambės Lietuvos Respublikos Prezidento šventinė kalba.
13 val. Vilniaus universiteto didžiajame kieme lauks improvizuota atvira pamoka „Švęsti Lietuvą“.
12 val., 15 val. ir 18 val. Sostinės Šokio teatras (T. Kosciuškos g. 11) kviečia į trijų dalių koncertą „Geltona Žalia Raudona“. Pasirodys 13 geriausių Vilniaus miesto tautinio meno kolektyvų (įėjimas su kvietimais).
12.30 val. vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dienos Šv. Mišios Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilikoje.
18.30 val. virš Gedimino bokšto pakils dronai – tai išskirtinis Vasario 16-osios sveikinimas. Jį stebėti bus galima iš Katedros aikštės ir jos prieigų (pasirodymas gali būti atšauktas dėl prastų oro sąlygų).
19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks iškilmingas, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas koncertas „Begalinis skrydis“ (įėjimas su bilietais).
Vakare Trispalve nušvis Trys Kryžiai bei pagrindiniai sostinės tiltai per Nerį.
Teatralizuota signatarų eisena
Teatralizuotos eisenos šiemet vyks net trijuose miestuose – Kėdainiuose Vievyje ir Vilniuje. Penktus metus rengiamas performansas „Signatarai eina fotografuotis“ į istorinę tikrovę kviečia pažvelgti be perdėto iškilmingumo, pasitelkiant demokratiškiausią meno formą – gatvės teatrą.
Idėja priartinti 1918 m. istoriją prie šiuolaikinio žmogaus kilo Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiajam dailininkui Eimantui Ludavičiui ir šokėjai ir choreografei Jūratei Širvytei-Rukštelei.
Kūrėjai atsispyrė nuo akimirkos, kai nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai traukia fotografuotis chrestomatinei nuotraukai Gedimino prospekte anuomet įsikūrusioje Aleksandros Jurašaitytės fotoateljė.
Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė. O kas vyko po to, kai signatarai pasirašė dokumentą, nulėmusį mūsų valstybės likimą? Kaip signatarai reaguotų į šiomis dienomis vykstančius įvykius? Šiuos klausimus kelia projekto „Signatarai eina fotografuotis“ kūrėjai.
„Pagrindinis mūsų tikslas – atskleisti ypatingos dienos – vasario 16-osios džiaugsmą. Tai laiminga diena, kai žmonės labiau atsiveria ir gali jausti, matyti, girdėti ir būti drauge. Manau, kad bet kokia šventė, kuri veda gyventojus link identiteto stiprinimo, konstruktyvios ir draugiškos aistros, kuri užpildo mus pasididžiavimu ir emocijomis, yra verta būti švenčiama“, – sako režisierius A. Schvarzstein‘as.
Renginio „Signatarai eina fotografuotis“ kūrėjai puoselėja viltį sukurti kasmetinę tradiciją, kuomet minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną žmonės galėtų išvysti ir kitą – šiltą, estetišką ir šiek tiek provokuojantį Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo šventės atspalvį.
Performanso pradžia Kėdainiuose – vasario 16 d. 13:00 Didžiosios rinkos aikštėje, Vievyje – 17:00 autobusų stotyje, Vilniuje – 18:30 prie Vilniaus Katedros varpinės.
Šiauliuose bus pristatytas leidinys apie Chaimo Frenkelio vilą
14 val. Chaimo Frenkelio vilos facebook paskyroje vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo Chaimo Frenkelio viloje tiesioginė transliacija. Jos metu bus pristatytas naujausias Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidinys „Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose. Lietuvos žydų istorijos liudijimai“ (2021 m.). Dalyvaus knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė dr. Lina Preišegalavičienė, straipsnių autorius, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Svarbiausias Chaimo Frenkelio paveldo objektas gyvenamasis namas-vila pastatytas 1908 m. Tai unikalus, vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesijos, jugendo) statinių. Joje nuo 1993 m. yra įsikūręs Šiaulių „Aušros“ muziejus. Čia įrengtos ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, nuolat vyksta renginiai, susiję su žydų istorija, kultūra ir paveldu.
Vasario 16 d. 11–17 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniai lankomi nemokamai: Chaimo Frenkelio vila-muziejus, Fotografijos muziejus, Venclauskių namai-muziejus, Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus, Šiaulių istorijos muziejus, Dviračių muziejus, Radijo ir televizijos muziejus.
Vasario 16-osios aktas bus eksponuojamas Kaune
Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune,Vasario 16-ąją į 2022-ųjų Europos kultūros sostinę Kauną atkeliauja ilgai lauktas svečias – Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje.
Dokumentas bus eksponuojamas istoriniuose Prezidento rūmuose Kaune, kuriuose šiandien veikia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Remiantis signatarų atsiminimais, žinoma, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve iki pat sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. buvo saugomas vienas iš dviejų pagrindinių Nutarimo egzempliorių. Nė vienas iš šių egzempliorių nėra rastas.
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio aptiktas Vasario 16-osios Nutarimo variantas su originaliais signatarų parašais yra pats autentiškiausias Lietuvos valstybės gimimo liudijimo egzempliorius.
Dokumentas nuo 2018 metų buvo eksponuojamas jo pasirašymo vietoje, Signatarų namuose Vilniuje. Tarpininkaujant Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas sutiko dokumentą leisti eksponuoti 2022 metais Kaune, miestui tapus Europos kultūros sostine.
Lietuvoje tai bus paskutinieji šio ypatingo dokumento metai, kurių pabaigoje grįš pas saugotoją ir savininką – Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą.
Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atvykę pamatyti lankytojai taip pat galės apžiūrėti parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“.
Simbolinė Vasario 16-osios Nutarimo perdavimo ceremonija vyks vasario 16 d. 11 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33). Lankytojams Istorinės Prezidentūros durys atsivers 12 val.
Neringoje – istorinė šviesa
Šiais metais Neringoje Lietuvos valstybės atkūrimo diena bus minima kiek kitaip – įspūdingų šviesų apsuptyje, kur ypatingą svarbą įgaus Nidos padangę nušvietęs švyturio senojo žibinto besisukantis spindulys, o jo link lydės netradicinės šviesų instaliacijos, kurios puoš istorinius Nidos pastatus.
Vasario 16 dieną nuo 19 val. lankytojai kviečiami prisiminti ir pajusti senojo Nidos švyturio žibinto magiją keliaujant šviesos maršrutu nuo svarbaus istorinio objekto – buvusios švyturio administracijos pastato (Taikos g. 10A) – iki Nidos švyturio, kuriame bus įžiebta autentiška krištolinių Frenero lęšių sistemos skleidžiama šviesa. Maršrutą užbaigs dar vienas šventiškai apšviestas istorinis statinys – Kopų prižiūrėtojo namas (G. D. Kuverto g. 14).
Šviesų instaliacijas ant istorinių pastatų įrengs šviesų dailininkų Manto Frolenko ir Naurimo Michailiuk kūrybinė grupė. Šviesų mirksėjimais, kurių seką sudaro atsitiktiniai dariniai, imituojantys Morzės abėcėlę, pastatai siųs signalą žmonėms. Kiekvieną žiūrovą kūrėjai kviečia įsižiūrėti į mirksėjimus ir interpretuoti juos savaip. Šviesos instaliacijos veiks tamsiuoju paros metu, vasario 16-19 dienomis.
Vasario 16 d. 14 val., prieš įžiebiant šventines šviesas, amfiteatre prie Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios (Taikos g. 17, Neringa) vyks oficiali šventės minėjimo dalis bei koncertas „Tenai Lietuva per amžius buvo“. Koncerte dalyvaus folkloro ansamblis „Giedružė“ (vad. A. Buržinskienė), tautinių šokių kolektyvas „Kalnapušė“ (vad. R. Norvilienė), liaudiškos muzikos kapela „Joldija“ (vad. L. Vainutis) bei Neringos meno mokyklos moksleiviai.
