Vaizdas kaip tekstas

Šių metų mugės tema – vaizdas kaip tekstas, iš tiesų planuota 2021 m. mugei, kuri dėl pandemijos buvo atšaukta. Pasak kultūros istoriko Aurimo Švedo, ši tema buvo suformuluota atsižvelgiant į dvi tendencijas – pasaulinę ir lietuvišką.

„Keletas žodžių apie globalines tendencijas. Knygų autoriai ir leidėjai reaguoja į vaizdų pasaulyje gyvenančio žmogaus norą pasakoti istorijas ne tik tekstais, bet ir pasitelkus nuotraukas, piešinius, kompiuterinės grafikos kūrinius ir kitokias medijas. Vaizdai XXI amžiuje nebėra vien tik knygų iliustracijomis, jie komentuoja tekstą, kuria papildomas jo prasmes, patys tampa naujais naratyvais. Taigi, vaizdai keičia tiek knygų rašymo, tiek ir skaitymo procesą. Todėl dabar jau nieko nebestebina, kuomet itin sudėtingos ir skaudžios temos yra atskleidžiamos komiksuose arba grafiniuose romanuose, o solidžios mokslinės monografijos (ypač humanitarų pasaulyje) nebeįsivaizduojamos be jose išsakomus teiginius komentuojančių, išplečiančių vaizdų“, – kalbėjo jis.

„Antroji priežastis, nulėmusi temos pasirinkimą – Lietuvos knygų iliustratorių darbų tarptautinis pripažinimas. Mes turime ganėtinai didelį būrį iliustratorių, dailininkų ir grafikos dizainerių, kurių darbai pelno tarptautinius apdovanojimus, o jų iliustruotos knygos yra leidžiamos, perkamos, skaitomos ir mylimos įvairiose pasaulio šalyse. Beje, ką tik paminėti autoriai yra pastebimi, atpažįstami, mylimi Lietuvoje. Paskiros leidyklos skiria itin daug dėmesio darbui su komiksais ir tam tikra prasme buria savo auditoriją, formuoja tam tikras madas, pristato Vakarų pasaulyje vyraujančias tendencijas.

Žmonės, kurie tekstą pasakoja vaizdais, lemia tam tikras tendencijas knygų leidybos sferoje, kuria įvairias naujas kryptis, net suponuojančias kai kurių leidyklų veidą Lietuvoje“, – pastebėjo A. Švedas.

2022 metais – 22 mugė

Simboliška, kad pernai mugei neįvykus, dabar, 2022 metais įvyks 22-oji Vilniaus knygų mugė.

„Mes ėmėme priprasti prie to švelnaus pavadinimo, tos mugės, kuri prasidės šiuose rūmuose, vadindami mugę 22 22“, – sakė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė ir VKM organizacinio komiteto pirmininkė Lolita Varanavičienė.

„Leidėjus ištiko šokas, užsidarė knygynai, bibliotekos, atrodė, kad knygos funkcionavimui atėjo sunkūs laikai. Bet gyvenimas dinamiškas, atsiranda naujos formos, kurias svarbu pasigauti“, – kalbėjo ji, įvardindama, kad per tą laiką elektroninė knygų prekyba tapo dominuojančia, o internetinės parduotuvės tapo ne tik pardavimų, bet ir nuomonės formuotojų vieta.

„Antra, kai netekome galimybės fiziniu būdu susitikinėti su skaitytojais, susitikimai persikėlė į internetinę erdvę. Tiek lietuvių, tiek užsienio autoriai mielai sutikdavo kalbėtis internetu – prie dažnos knygos šiandien randame solidų, gerai parengtą interviu su autoriumi. Ta forma persikelia ir į mūsų programą“, – sakė ji.

„Pandemija šio to išmokė – privertė sustoti, apmąstyti, galbūt įgyvendinti kažkokią seną svajonę. Knyga čia visada buvo ir, tikiuosi, bus pakeleivė. Tų pakeleivių mūsų parengtoje programoje tikrai bus daug“, – kalbėjo L. Varanavičienė.

2020-ųjų metų knygų leidybos statistika teigia, kad per karantino metus tik nedaug sumažėjo naujai išleistų knygų pavadinimų – nuo 3479 iki 3257. Tiražai taip pat nekrito, o grožinės literatūros knygų pavadinimų atsirado net daugiau nei 2019 metais – buvo 1418, išleista 2020-aisiais – 1483. Lietuvių grožinės literatūros išleista tiek pat kiek 2019.

„Šie skaičiai sako, kad leidybos sektorius greitai prisitaikė, nenustojo veikęs, kad mes, leidėjai, skaitytojams buvome naudingi ir reikalingi”, – sakė L.Varanavičienė, pridurdama, kad vieną knygą Lietuvoje perskaito 5-6 žmonės, knygomis dalijamasi, jos imamos iš bibliotekų.

Apsilankymą pataria planuoti iš anksto

Mugėje planuoja dalyvauti apie 300 leidėjų. „Ačiū jiems už jų pasiryžimą, drąsą. Buvo nelengva kurti kultūrinę programą, kurios kiekvienas posėdis prasidėdavo žodžiu jeigu, jei įvyks, jei nesusirgsime, jei atvyks ir tt.“, – pasakojo L. Varanavičienė.

LITEXPO direktorius Justinas Bortkevičius pabrėžė, kad mugėje bus laikomasi visų galiojančių saugumo reikalavimų. Taip pat planuojama reguliuoti lankytojų srautus, organizuoti vienkryptį eismą, įrengti žmonių skaičiaus matuoklius, kad prireikus lankytojus būtų galima nukreipti į kitą salę. Bilietus bus galima įsigyti ir vietoje, bet organizatoriai labai pataria daryti tai internetu iš anksto ir taip pat pasiplanuoti, kokiuose renginiuose norima apsilankyti. Tradiciškai nuo Katedros kursuos į Vilniaus knygų mugę nemokamai vežantis autobusas.

„Saugumui skirsime didžiausią dėmesį. Reguliuosime lankytojų srautus tarp salių – bus įrengta speciali lankytojų srautų realaus laiko matavimo sistema, kuri padės nukreipti lankytojų srautus į mažiau užimtas erdves. Salių vėdinimo sistema veiks maksimaliu pajėgumu – oras jose bus keičiamas kas valandą. Kad išvengtume didelių susibūrimų, judėjimas salėse vyks viena kryptimi, lankytojų prašysime sekti rodykles ir nuorodas. Valgyti bus galima tik specialiai tam įrengtose vietose ir žinoma, paruošėme daugybę rankų dezinfekavimo stotelių“, – sakė jis.

Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė sakė, kad nors paprastai būdavo galvojama, kad pagrindinė mugės diena yra šeštadienis, šiemet visi renginiai paskirstyti per visas keturias dienas, kad būtų ką vertingo pamatyti nuo pat pirmojo renginio ketvirtadienį iki sekmadienio vakaro.

Apie 100 naujų knygų

„Visi leidėjai sako, kad Vilniaus knygų mugė jiems yra atlaidai, antros Kalėdos. Natūralu, visi skelbia savo naujienas, gal ir specialiai užlaiko, kad ateitų būtent tuo metu – apie 100 visiškų naujienų pasirodys, kai kurios atvyks tiesiai iš spaustuvių, kai kurias patys leidėjai pamatys jas pirmą kartą“, – sakė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė – Kaikarė.

Asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė sakė, kad nors knygų pasaulis per pandemiją sulaukė didelio susidomėjimo, muzikos pasauliui tie dveji metai buvo liūdnesni: „Nes vis tiek pagrindinis susitikimas klausytojui ir muzikantui yra gyvas – jų nebuvimas skaudžiai paveikė industriją, bet nepaisant to, šiemet jau driokstelsime. Esame centriniuose rūmuose, ir beveik visi jie bus viena didelė muzikos salė, abi salės bus skirtos būtent tam. Pirmoji salė bus, kurioje rasime vėl stendus ir pokalbius, daug naujos muzikos, nes muzikantai ne tik liūdėjo, bet ir kūrė naują muziką, o dabar yra pasiruošę parodyti, ką padarė per metus, ir bus atskira muzikos salė, kur bus knygų mugės atidarymas. Džiaugiamės, kad taip galėsime dar labiau susijungti į vieną didelį renginį“.

Programoje – tradiciniai apdovanojimai, lankytojų pamėgti „šortai“

Knygų pasaulis per pandemijos metus nesustojo. Tačiau ir autoriai, ir leidėjai, ir skaitytojai yra nepaprastai pasiilgę gyvo kalbėjimo, bendravimo, priblėso nominacijų ir apskritai Lietuvos knygų pasaulio akcentai. Tai, ką Vilniaus knygų mugė per 21-erius savo metus dovanojo ir ką augino.

„Turime tai sugrąžinti, todėl į mugę grįžta ir tradiciniai literatūros apdovanojimai. Bus įtekta Vilniaus klubo premija, Jurgos Ivanauskaitės premija, apdovanoti Gražiausios knygos laureatai, pristatytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktukas ir knyga laureatė, paskelbtos Metų knygos rinkimų bei IBY Lietuvos skyriaus vaikų literatūros nominacijos, „Knyga plius kinas“ pristatys kinematografiškiausias knygas“, – vardijo L.Varanavičienė.

Vilniaus knygų mugėje šiais metais pamatysime gausų užsienio rašytojų būrį. Su savo skaitytojais susitikti atvyksta Karen Swan (JK), Halgrimur Helgasson (Islandija), Andrei Kurkov (Ukraina), Gabriel Pacheco (Meksika, Italija), Piotr Socha (Lenkija), Jean-Philippe Toussaint (Belgija). Savo klausimus skaitytojai galės užduoti ir rašytojams, kurie prisijungs prie mugės virtualiai: Luca di Fulvio (Italija), Andre Makine (Prancūzija), Nora Krug (JAV). Grįžta ir ne Lietuvoje gyvenantys mūsų literatūros ir kultūros žmonės – Algis Mickūnas, Kristina Sabaliauskaitė, Valdas Papievis, Saulius Tomas Kondrotas.

Mugės programa kasmet turi išskirtinę temos liniją, nepriklausomai nuo to, kokiu šūkiu ji pasitinkama. „Šiemet pristatoma nemažai knygų, reflektuojančių įvairius Lietuvos istorijos etapus: tremtį, sovietmetį, tautinių mažumų gyvenimą Lietuvoje, taip pat laukia pokalbiai apie literatūrą, kalbą, bus pristatyta nemažai poezijos knygų. 2022 metai yra paskelbti Pranciškaus Skorinos metais, tad net keli renginiai bus skirti jam“, – pasakojo viena iš mugės organizatorių Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Eljošaitytė-Kaikarė.

Diskusijos, parodos ir ekspozicijos Vilniaus knygų mugėje taip pat atspindės šių metų temą „Vaizdas kaip tekstas“. A. Žilinskienė. Ji pasakojo, kad ir šiais metais mugėje išlieka lankytojams 2019 metais pristatytas debatų turnyras „Šortai“. Penkiolikos minučių literatūrinėje dvikovoje du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – turi maksimaliai turiningai atskleisti aptariamos knygos privalumus ir trūkumus.

„Šortų“ dvikovose aptariamos ne daugiau nei prieš metus išleistos knygos. Septyni kritikai, pasirinkę po dvi jiems įdomiausias knygas, kalbins jų autorius. Iš viso – penkios valandos, keturiolika susitikimų. Šiemet laukia net dvi naujovės – „Šortai“ su vaikų knygų autoriais ir pokalbis su vertėja apie knygą, parašytą ne lietuvių kalba. Šias diskusijas pristatys žurnalistas Audrius Ožalas.

Įtraukianti „Diskusijų klubo“ programa išskleidžia šių metų mugės temą „Vaizdas kaip tekstas“ ir siūlo diskutuoti apie vizualinę kultūrą. Kodėl vis daugiau skaitome ir rašome vaizdais, ką jie mums pasako tokio, ką nutyli žodžiai? „Svarstysime apie knygos vietą šiuolaikinėje vaizdų kultūroje ir kodėl autoriai kuria vaizdais praturtintus pasakojimus. O taip pat išlaikysime tradiciją aptarti svarbiausias aktualijas: kalbos ir ideologijos santykį, socialinę inžineriją ir jos apmąstymus distopinėje literatūroje, kolektyvinių traumų įtaką tiek visuomenės elgesio modeliams, tiek ir mūsų asmeniniams tarpusavio santykius“, – „Diskusijų klubo“ programą pristatė A. Žilinskienė.

3 salės galerijoje veiks 2020–2021 metų Knygos meno konkurso knygų laureačių ekspozicija. Tvarią bei ekologišką ją šiais metais kartu su VDA Interjero dizaino II kurso studentais parengė studija „Moa“. „Pristatome ir naujovę – edukacines ekskursijas Knygos meno ekspozicijoje su knygos meno ekspertėmis. Į jas registracija prasidės vasario 17 d. Lietuvos kultūros instituto interneto svetainėje“, – kvietė A. Žilinskienė.

Jauniesiems skaitytojams – atskira salė

Jaunųjų skaitytojų salėje užsiėmimą ras senas ir jaunas, vaikas ir suaugęs. „Kūrybos erdvėje be formulių“ – dėmesys komiksų kūrimui ir daugybė kitų kūrybinių malonumų, „Vaikų scenoje“ lauks susitikimai su pasiilgtais knygų autoriais, pažintys su pamėgtais ir naujais personažais, su moksleiviais bendradarbiaujantis „Jaunimo taškas“ pristatys pokalbių ciklą „Veidas iš ekrano“, kuriame kalbins socialinių tinklų garsenybes.

Jaunųjų skaitytojų salės partneris – Lietuvos bibliotekininkų draugija – „Bibliotekų erdvėje“ šiemet ypatingą dėmesį skiria pasakojimo menui, bus pristatyta kaip visada gausi, Lietuvos bibliotekų išradingai parengta programa.

Pirmą kartą pačius mažiausius skaitytojus, jų mamas ir tėčius mugė kviečia į jaukų „Knygų starto“ kampelį. Čia įsikurs pirmųjų knygelių biblioteka, vyks edukaciniai užsiėmimai ir konsultacijos ankstyvojo skaitymo klausimais, o taip pat valandėlė – „Tėčiai skaito vaikams“.

Jaunųjų skaitytojų salėje lankytojai ras ir spalvingiausias parodas. Vaizdais kalbančios knygos bus pristatytos parodoje „Bežodės knygos: iš pasaulio į Vilniaus knygų mugę“. Bežodžių knygų skaitymo užsiėmimuose lankytojai bus supažindinama su tokių knygų fenomenu, jų skaitymo strategijomis. Lankytojai kviečiami ir į Lietuvos rašytojų ir iliustruotojų sukurtų „knygiukų“ parodą.

Sigutės Chlebinskaitės kuruojama „Knygų šalis“ šiemet pristatys tris išskirtinius tiek savo talentu, tiek ir likimais knygų dailininkus. Iš Irano kilęs, šiuo metu Londone įsikūręs ir tarptautinius apdovanojimus vieną po kito renkantis talentingas grafikas, iliustruotojas ir paratletas Mohammadas Barrangi Fashtami knygų mugėje surengs savo kūrybos parodą, o per visas mugės dienas Jaunųjų skaitytojų salėje kurs kūrinį, kurio pristatymas vyks sekmadienį.

Rufinos Bazlovos siuvinėjimų serija „Baltarusiškos Vyzhyvankos istorija“ pasklido socialinėje erdvėje ir atkreipė viso pasaulio dėmesį, kuomet dailininkė, solidarizuodamasi su Baltarusijos masinių protestų dalyviais, tradicine foklorine siuvinėjimo technika įamžino taikius protestus ir kruviną valdžios atsaką į juos. Šiuo metu ši talentinga menininkė gyvena Prahoje ir atvyksta į Vilnių pristatyti savo kūrybos parodą „Vyzhyvanka, arba Nūdienos kronikų komiksai ir iliustracijos kryželiu“.

Garsus išskirtinio braižo lenkų knygų dailininkas Piotras Socha, Lietuvoje gerai pažįstamas iš knygų „Bitės“, „Medžiai“, knygų mugėje pristatys savo iliustracijų parodą. Visi trys menininkai kvies ne tik kartu kurti „Knygų šalies“ dirbtuvėse, bet ir į susitikimus bei jungtinį iliustruotojų slemą, kuris įvyks mugės šeštadienį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)