Klaipėdos dramos teatras nėra uždara institucija, neapsiribojame vien spektaklių statymu ir rodymu. Jau dvejus metus turime visuomenei atvirą skaityklą, joje vyko „Robotų pasakų“ knygos pristatymas. Gimė mintis, kad ši knyga – puiki medžiaga spektakliui. Tad gavosi lyg puikus kultūrinis užkratas, visa trilogija – jau įvykęs knygos pristatymas, vasario pradžioje atvykstanti paroda „Robotų pasakos“ ir vasario 12–13 dienomis spektaklio tuo pačiu pavadinimu premjera“, – pasakojo Klaipėdos dramos teatro tarptautinių kultūros projektų koordinatorė Augustė Rumbutytė.

Spektaklį kurs savo šalyje pripažintas režisierius K. Dworakowskis, jis daug dėmesio skiria būtent jaunajai publikai. „Tai mūsų teatrui svarbi auditorija, norime užsiauginti savo žiūrovą, o šis spektaklis bus skirtas paaugliams nuo 12 metų“, – sakė pašnekovė.

„Robotų pasakos“ pirmą kartą išleistos 1964 m., jose kitokio, futuristinio pasaulio galimybė – jame karaliauja mąstantys robotai, o didžiausias to pasaulio baubas – blyškius, keista organinė būtybė, mums geriau žinoma kaip žmogus. „Robotų pasakos“ gali būti skaitomos kaip smagūs, nepaprastą fantastinį pasaulį kuriantys pasakojimai, bet įdėmus skaitytojas juose įžvelgs nemažai metaforų apie įvairius žmonių pasaulio reiškinius, apie socialinius ryšius ir politines santvarkas. „Robotų pasakos“ Lenkijoje įtrauktos į mokyklų literatūrinę programą.

„Mūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to, sumažinome mūsų gebėjimą suvokti kultūrą, kuri lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą, empatiją, artumą, aistrą, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos, kad pasaulis taptų paprastesnis“, – naujojo spektaklio aprašyme apie savo pasaulio taisykles skelbia robotai. Režisierius savo ruožtu užsiminė, kad spektaklyje robotai yra metafora, be kitų dalykų, jam rūpi kultūros nykimo klausimas, „tie, kas tampa robotais, nebeturi gebėjimo kurti kultūros ir nebesupranta jos paskirties“.

Tai nėra pirmas kartas, kai Klaipėdos dramos teatre darbuojasi kūrėjai iš kitos šalies, bet, pasak A. Rumbutytės, tai visada šioks toks iššūkis: „Pandeminiu laikotarpiu reikia nuolat stebėti situaciją – ar kūrybinė komanda gali atkeliauti į repeticijas, kokiomis sąlygomis gali, ar yra susirgimo atvejų komandoje, o jei yra, ką turime daryti, kuriam laikui pristabdyti repeticijas, kaip tada pasivyti darbų grafiką. Šiuo atveju dar ir spektaklio dekoracijos gaminamos Lenkijoje. Žinoma, komanda itin profesionali, abejonių nėra. Kiekvieną savaitę turime zoom’o pokalbius su Adomo Mickevičiaus instituto atstovu, kostiumų dizainere, scenografe, režisieriumi, palaikome pulsą“.

K. Dworakowskio kuriamam spektakliui suburta aštuonių Klaipėdos dramos teatro aktorių komanda jau repetuoja, Lenkijoje gaminamos scenografės Marikos Wojciechowskos kurtos robotų pasaulį vaizduojančios dekoracijos, kostiumus kuria Polina Nimrea. Pagal S. Lemo pasakas adaptaciją spektakliui parašė Robertas Jaroszas. Spektaklio kompozitorius Piotr Klimek.

Spektaklį lydėsianti paroda jau buvo pristatyta Estijoje, Vaikų literatūros centre Taline, Geležinkelių ir susisiekimo muziejuje Haapsalyje bei Nacionaliniame muziejuje Tartu. Lietuvoje paroda viešėjo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje ir kultūros edukacijos centre „Lojoteka“ Vilniuje.

Spektaklio partneris Adomo Mickevičiaus institutas, rėmėjas Lenkijos institutas Vilniuje.

Spektaklio „Robotų pasakos“ premjera vasario 12–13 d.

Paroda „Robotų pasakos“ teatre veiks nuo vasario 8 d. iki kovo 31 d.