Labdaros ir kūrybinio džiaugsmo pagrindais

Iškilus situacijai dėl „Traviatos“ politikas anuomet teigė, kad kūrybinė veikla Seimo nariui nėra draudžiama, tačiau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad dar 2004 metais priimtame KT išaiškinime numatyta, jog tokia veikla galėtų būti prilyginta darbui.

„Darbas verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje, privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba atstovaujant tokiai įmonei, įstaigai ar organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamuoju garbės pareigų užėmimu, įskaitant dalyvavimą valdymo organuose, neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, laikina ar vienkartinio pobūdžio, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar už tą veiklą atlyginama ar nėra atlyginama“, – nutarimą anuomet BNS citavo D. Žalimas.

„Jeigu man rasite žmogų, kuris pasakys, kad buvimas scenoje nėra kūrybinė veikla, tuomet neturiu ką komentuoti... Vienintelis dalykas, kuris neramina žmones – gali būti kažkokie santykiai, privataus ir viešo intereso. Konkrečiai šiais atvejais, su šitomis institucijomis, kur man tenka garbė ir laimė pasireikšti, be jokios abejonės, visiškai neatlygintinai, yra grįsta labdaros ir kūrybinio džiaugsmo pagrindais“, – sakė V. Juozapaitis, paklaustas apie koncertą filharmonijoje.

Nacionalinė premija įpareigoja skleisti meną ir kultūrą

Nacionalinė premija, kaip pabrėžė jis, yra suteikiama būtent už ypatingą raišką kūryboje. „Būdamas laureatu, ne tik turiu galimybę, bet ir pareigą skleisti meną ir kultūrą, visais įmanomais būdais ir visomis apraiškomis. Tai, kad mano buvimas scenoje atneša kažkam pelną – tikrai netgi su kritika nesusijęs dalykas... Jeigu tai būtų darbo metu, be jokios abejonės, šitas darbas negali turėti jokių sąlyčio taškų su kita įstaiga, ta prasme, tai negali trukdyti Seimo nario tiesioginėms pareigoms. Aš tą darau būtent tuo metu, kai nėra jokių sąlyčio taškų su posėdžiais ir kita veikla, kur man privalu būti“, – patikino V. Juozapaitis ir paaiškino, kodėl Konstitucijoje priimta tokia nuostata – kad Seimo narys nebūtų pavaldus kažkokios institucijos vadovams.

Jeigu Seimo narys, V. Juozapaičio pasamprotavimu, su kokia nors įstaiga turėtų darbo santykius, – tada veiklą būtų galima traktuoti kitaip. „Jeigu įsidarbinčiau, tarkim, LNOBT staliumi (turiu diplomą) tada, taip, atrodytų, kad turiu vykdyti kažkieno įsakymus. Neva, tai galėtų man daryti įtaką, kurio pasekmė galėtų atsispindėti mano sprendimuose... tai yra visiškas absurdo pasaulis! Bet, pavyzdžiui, Gustavi Mahlerio, Maurice Ravelio dainų ciklo atlikimas, kas reikalauja ypatingo meistriškumo ir kūrybiškumo, jo pagrindinė misija buvimo scenoje – išskirtinai meno raiškos forma, sklaida to repertuaro, tos kultūros dalies, kuri suteikia tam tikrą inspiraciją – klausytojams taip pat“, – aiškino V. Juozapaitis.

Periodiniai pasirodymai negalimi

Kaip pastebėjo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė, vienintelė galima veikla Seimo nariui – kūrybinė, tačiau jeigu tai yra periodiniai, nuolatiniai pasirodymai, tai tokia veikla negalima.

„Esame tokių atvejų nagrinėję, traktuojame kaip nuolatinius santykius, tai nėra vienkartinis kūrybinis darbas. Nesekiau šitos situacijos, iškelsiu šitą dilemą rytojaus Komisijos posėdyje. Pradeda labai kūrybiškai gyventi, bijau, kad neužmestų tiesioginio Seimo darbo. Komisijoje bus verta, manau, padiskutuoti su nariais, ką jie mano. Jeigu matysime, kad yra kažkokių faktų, tai galbūt netgi siūlysime pradėti tyrimą“, – sakė A. Norkienė.

Visgi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė abejojo, ar Komisija imsis vertinti situaciją, kuri dar nėra įvykusi. „Sunku kalbėti apie faktą iš anksto, koncertas dar tik vyks, tačiau apie tai vis tiek pasikalbėsime su kolegomis rytojaus Komisijos posėdyje. Bet kol faktas neįvykęs, pradėti tyrimo nėra dėl ko“, – pasvarstė ji.