Rasa Andrikienė, geštalto psichoterapeutė savo knygoje „Gyvenimas be šešėlio. Psichoterapinės tikros istorijos, pakeisiančios tavo pasaulio matymą“ dalinasi savo klientų istorijomis, kuriose kiekvienas iš mūsų gali rasti kažką sau artimo.

„Jaučiate, kad gyvenimas, kurį gyvenate, yra tarsi ne Jūsų? Ne apie tokį svajojote? Jau kurį laiką suprantate, kad reikia kažką keisti, bet dar neapčiuopiate ką?

Gyvenimas be šešėlio

Tikiuosi, skaitydami knygoje pateiktas tikras žmonių gyvenimo istorijas ir atpažindami pasikartojančius jų elgesio modelius, išdrįsite peržvelgti ir savo gyvenimą. Galbūt net rasite noro ir ryžto pradėti veikti kitaip. Išlaisvinti besislapstančią savo tikrąją asmenybę, kad pagaliau galėtumėte pradėti gyventi SAVO tikrąjį gyvenimą“, – knygą pristato jos autorė.

V. Maksvytė atskleidė, kad knygoje daugiausiai atsiremiama į žmonių patirtis, įgytas dar vaikystėje, bet toliau darančias įtaką žmonių gyvenimui.

Kaip sako R. Andrikienė, naujas gyvenimas, kuriamas ant tų pačių trauminių patirčių pamato – tarsi pajūrio smėlio pilys – didesnė banga jas nuplauna ir tenka statyti iš naujo: „Kad sukurtume laimingesnį, kokybiškesnį gyvenimą, turime pakloti tvirtus pamatus – išsiaiškinti, kas mus veda į tuos klaidžius labirintus ir atrasti naujus kelius. Nes tik išvalant senas žaizdas išvalomos ir senos programos. Galima, tikrai galima jaustis laisviems būnant savimi ir savo gyvenime. Tebūnie ši knyga tas lūžio taškas, įkvėpsiantis teigiamiems pokyčiams, kuriems esate pasirengę“.

V. Maksvytė pastebėjo, kad minimą šešėlį, tai yra nepatogias, nepripažintas savo puses, nemalonius įvykius mes ilgą laiką buvome mokomi slėpti, apsimesti, kad jų nėra, tačiau iš tiesų nesusidūrus su jais akis į akį, jų neįmanoma atsikratyti. Ir nors knyga neatstos psichoterapijos, tačiau gali būti pirmas žingsnis į sveikimą.

Raphaëlle Giordano romanas „Taškuoto zebro krautuvėlė“ padės jums išlaisvinti kūrybiškumą ir išmokys, kaip nebijoti būti taškuotu zebru, kai visi kiti aplink dryžuoti.

Bazilis – nepaprastai talentingas išradėjas. Grįžęs į gimtąjį Mon Pibiu miestą jis nusprendžia atidaryti neįprastą krautuvėlę ir pardavinėti provokuojamus daiktus, žadinančius emocijas, pojūčius, kūrybiškumą ir skatinančius mąstyti drąsiau.

Talentinga parfumerė Džulija jaučiasi nusivylusi, kad yra priversta švaistyti savo gabumus kūno priežiūros priemonėms. Ji labai norėtų kurti kažką daugiau nei tiesiog „skaniai kvepiančius“ produktus ir į kūrinius įdėti dalelę savo širdies.

Taškuoto zebro krautuvėlė

Jos sūnus Artūras, mokyklos nekenčiantis maištingas paauglys, išlieja jausmus kurdamas po atviru dangumi. Gatvės menas – tai jo būdas išsakyti savo nuomonę, koks gi galėtų būti jo kelias šiame pasaulyje.

Tai romanas, kuriame autorė kalba apie žmones, netelpančius į visuomenės jiems pasiūlytus saugius rėmus, drąsą ir užsispyrimą siekti svajonės, apie kiekvieno mūsų išskirtinumą, žmonių tarpusavio ryšius, kūrybiškumo svarbą. Knyga įkvepia norą gyventi visavertiškiau ir pradėti taikyti atkaklianarsę – svarbiausią „Taškuoto zebro krautuvėlės“ filosofinį principą.

Raphaëlle Giordano jau spėjo išgarsėti knygomis „Tavo gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą", „Diena, kai liūtai ims ėsti salotas“ ir „Kupidonas kartoniniais sparnais“ . Naujausias jos romanas tęsia geriausias tokių knygų kaip „Dievas visada keliauja incognito“ (aut. Laurent Gounelle) tradicijas ir skiriamas visiems, kurie ieško įkvepiančios, kasdienes problemas spręsti padedančios literatūros.

Svajojimo mokytoja tituluojama lektorė ir saviugdos specialistė Gintarė Davainienė knygoje „Svajonę paversk tikrove: kaip gauti tai, ko iš tiesų nori“ dalijasi asmenine patirtimi, atvirai pasakoja apie savo kelią pasveikimo ir svajonių išsipildymo link, moko perprasti savo minčių galią, išgirsti širdies balsą, ragina imtis minčių ekologijos ir svajoti sąmoningai. Ko iš tiesų noriu? Ką tikrai sugebu? Kokia mano paskirtis šioje žemėje? Ar atsiskleidžiu kaip asmenybė? Ar esu laimingas šeimoje, ar veikla, kuria užsiimu, man teikia malonumą? Ar apskritai esu laimingas?

Svajonę paversk tikrove

„Mes dažnai svajojame ir pykstame, kad svajonės nesipildo, ar pildosi ne tokiais būdais. Čia mus moko svajoti tinkamai, yra daug pratimų, įžvalgų, kurios veikia. Visiems tiems, kas metų pradžioje nori to atsakingo svajojimo, kad kitais metais galėtume pasidžiaugti, kiek išsipildė, reikia to patarimo, nes mes to nemokami mokyklose. Kai nuosekliai galvoji, ko tu nori, visas smegenis, kūną pajungi savo svajonei, tada rezultatas atsiranda“, – kalbėjo V. Maksvytė.

Algirdas Morkūnas knygoje „Kelionės ant sofos“ nuves į tokius kraštus, kur patekti pavyks tikrai ne kiekvienam.

Kitoks keliautojas, kitokios kelionės po pasaulį. Taip galima apibūdinti populiarų Journey.lt tinklaraščio autorių Algirdą Morkūną ir jo lankomas šalis. Visą Europą seniai išmaišęs lietuvis dabar yra susižavėjęs tolimais kraštais, kurių pažinimo sąlygos priklauso tik nuo atsitiktinumo: vietinių gyventojų ir valdžios nusiteikimo, gamtos stichijų, kitų palankių ar nepalankių aplinkybių.

Kelionės ant sofos

Kodėl archajiškai gyvenančių Etiopijos genčių vyrai apsikarstę Kalašnikovo automatais?

Koks tūkstančių metų senumo ledyno Čilėje skonis ir kaip vietos policija suseka, kad atokios dykumos viduryje keliautojų automobilis viršijo greitį?

Kodėl Benino kaimelio vudu žynys, išvykęs neatidėliotinais reikalais, turi kaupti savo išmatas ir parsinešti jas namo?

Koks gyvenimas Irane, kuriam jau 40 metų JAV kasmet tai griežtina, tai švelnina ekonomines sankcijas?

Kodėl Šiaurės Korėjos viešbučių liftuose nėra kai kurių aukštų mygtukų?

Kaip Pakistano moterys apeina islamo apribojimus?

Ar Kolumbijos valdžios kova su narkotikų prekeiviais veiksminga?

Kodėl Tibete turgaus mėsininkai – tik kinai?

Ne visas A. Morkūno keliones kitiems pavyktų pakartoti, apie kai kurias tikrai saugiau skaityti patogiai įsitaisius ant savo namų sofos.

„Vieni paskaitys ir sakys ačiū, nenoriu, man užtenka čia po Europą pakeliauti, o kiti bus įkvėpti susiplanuoti savo egzotinę kelionę. Puikus, praplečiantis akiratį skaitinys“, – šypsojosi V. Maksvytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją