Komentuodama žiniasklaidai įvykusio susitikimo rezultatus, prezidento vyr. patarėja Jolanta Karpavičienė sakė, kad jis buvo konstruktyvus.

„Galime ir turime įgalinti kultūrą, kaip potenciją, prioritetinę sritį. Buvo kalbama strateginiais klausimais, apie teisėkūros procesus, kurie susiję su kultūra, kurie sudarytų prielaidas kultūros proveržiui. Dabar vykstantys procesas – regioniniai plėtros planai turi būti integruojami. Susitikimas turiningas, aprėpiantis strateginius klausimus. Kultūra yra tai, kas turi kelti visų savivertę, Lietuvos ateitis neįmanoma be kultūros“, – tikino J. Karpavičienė, pastebėjusi, kad vyksta pozityvūs procesai, kultūra gali būti įgalinta.

Nuo pat pirmos dienos daug kalbėjęs apie „kultūros horizontalumą“ S. Kairys sakė, kad šiandien yra kuo pasidžiaugti, kad ir Nacionaliniu partijų susitarimu dėl švietimo.

„Dokumentai pasirašomi tarp skirtingų ministerijų, išlipame iš to sektoriaus rėmų, stengiamės, kad kultūra būtų svarbi viešosios politikos dalis. Politikai domisi, pasikalbėjimas vertingas, šiandien tas ratas susėdęs parodė, kad nemažai padaryta, jaučiamas biudžeto padidėjimas – tai toli gražu ne viskas. Ministerija dirbo ne bandydama perdažyt traukinį, bet tiesė geležinkelį. Kalbant apie finansavimą, ateisime į Seimą ne su vienu įstatymu, kuris liečia ne vieną kultūros įstaigų šaką. Jau dabar, nacionalinės įstaigos pasitelkia nevyriausybinį sektorių“, – dalijosi pastebėjimais S. Kairys.

„Dažnai matome nacionalines įstaigas, bet visame tame tarsi paskendo stipresnė žinia – ES lėšos iš atsigavimo fondų, skaitmenizacijai, žaliam kursui – kviečiame lėšas tikslingai panaudoti, kad sektorius gyvuotų, įveiktų pandemijos sukeltus iššūkius. Karantino pradžia sudėtinga, bet iki pat šiandien esame pavyzdžiu – dabar sektorius veikia, stebėjome aktyvų rudenį, nauji projektai, reikia tikėtis, kad virusas naujų suvaržymų neįneš“, – vylėsi S. Kairys.

Prie didesnių atlyginimų kultūros darbuotojams klausimo, S. Kairio teigimu, prisideda ministerija. Lėšų daugėja savivaldybėms priklausančioms kultūros įstaigoms, vyksta infrastruktūros objektų planavimas. Stengiamasi, kad aukščiausio lygio projektai būtų prieinami ne tik didžiuosiuose miestuose, bet kad nebūtų atribotos ir kitos bendruomenės. Apie tai, S. Kairys neabejojo, reikia galvoti visada.

V. Juozapaitis pažymėjo, kad diskusijoje dalyvavęs prezidentas su kultūrininkais turi panašų kultūros sampratos supratimą.

„Kultūra – valstybės siela, šerdis. Įstatymas reikalingas ne kultūros sektoriui, o visai valstybinei sąrangai sureguliuoti. Turime iškuopti spragų duobę, nesugebėjome įskiepyti jaunajai kartai – į kultūrą žiūrima atsainiai. Kultūros ir švietimo ministerija buvo anksčiau – reikia mąstyti apie tai – kultūra neįmanoma be švietimo. Kultūra taip pat yra tai, kas mus jungia. Nekalbėjome apie sumas, bet apie sampratą – kultūra nėra keiksmažodis. Bet kuriuo atveju, be to niekas negyvena. Priminsiu, kad ir mūsų komitete, turime įvairiausių temų gvildenti, teisės aktai – aptariami, turime tiesioginį ryšį. Neišsemiami aruodai pamąstymams ir realiems darbams. Prezidentas konstatavo, kad yra juntamas pozityvus šuolis, ginčų nebuvo. Kultūra yra tai, kad mus visus vienija“, – trumpai apibendrino V. Juozapaitis.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos vadovas Romas Matulis pasidžiaugė, kad pagaliau pasikeitė retorika – apie regionus kalbama su regionais.

„Labai svarbu, kad regionuose atsirastų kultūra – ir kaip sąvoka, ir kaip esmė. Turi norėti regionuose gyventi kūrėjai, įsitraukti į kūrybą. Šiandien ko labiausiai stokojama – jaunų kultūros darbuotojų. Nereikia turėti didelių iliuzijų, regionuose trūksta ir medikų, ir kitų darbuotojų, bet turime galvoti apie visus vienodai. Taip, skiriasi ir finansiniai dalykai, ir konkurencinės sąlygos, idėjų realizavimo galimybės. Kuriant regione reikia būti labai stipriam, pasikliauti savo jėgomis. Be abejo, tai viena priežasčių, ne tik finansai“, – sakė jis.

„Labai svarbu, kad regionuose gyventų profesionalūs kūrėjai. Jie turi norėti atvažiuoti, norėti kurti ir profesionaliai konstruoti kultūros paslaugą, įtraukti žmones į kūrybą. Kada žmonės jausis gerai gyvendami mažame miestelyje ir jiems koncertuos nacionalinis orkestras, o ne tik Vilniaus gyventojams, tada ir bus viskas gerai“, – tvirtino R. Matulis.

Pasak R. Matulio, regioninės kultūros įstaigos šiandien labiausiai stokoja kūrėjų. Jo teigimu, mažuose miesteliuose tenka kliautis vienu-dviem režisieriais.

Nevyriausybiniam kultūros sektoriui atstovavusi Gintarė Masteikaitė tvirtino tik pernai su kolegomis buvusi į įtraukta į kultūros politikos formavimą ir vylėsi, kad nevyriausybininkams bus sudarytos vienodos sąlygos kurti, kokias turi valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros darbuotojai.

„Kaip sektorius norime panašių sąlygų, norime konkurencingų sąlygų tiek su biudžetinėmis įstaigomis, tiek su valstybinėmis įstaigomis, norime adekvataus požiūrio į mus finansiniu, teisiniu, mokestiniu požiūriu“, – teigė ji.

Pasak G. Masteikaitės, pagal šiuo metu veikiančią sistemą, nevyriausybinio sektoriaus kūrėjai lėšų gali tikėtis tik iš Kultūros tarybos finansuojamų programų. Pavieniams kūrėjams sunku dalyvauti Kultūros tarybos konkursuose, nes tam reikia daug biurokratinių įgūdžių ir žinių.

„Dažniausiai tai organizacijos su labai mažais administraciniais aparatais. Tie žmonės yra tikri supermenai, nes daro ne vieną, ne du ir ne tris darbus, jie turi ne tik kurti, bet turi daryti visą administracinę pusę, išmanyti viešuosius pirkimus, mokestinius, teisinius klausimus. Mums labai reikėtų pagalbos šioje vietoje“, – kalbėjo G. Masteikaitė.

Ji tvirtino penktadienį išgirdusi pažadus mažinti biurokratinius reikalavimus menininkams.

Prezidentas žada reguliarius susitikimus

Kaip rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai, šalies vadovas susitikime su kultūros sektoriaus atstovais akcentavo, kad kultūra yra valstybės ir visuomenės savitumo, savivertės, ekonominės pažangos ir socialinės gerovės garantas, ir būtina konkrečiais darbais ir valstybės įsipareigojimais bei pakankamu dėmesiu stiprinti šią sampratą. Prezidentas pabrėžė, kad be pilno kultūros sektoriaus potencialo apčiuopimo negalėsime pasiekti brėžiamų stiprios, žalios, teisingos ir inovatyvios Lietuvos ateities vizijos perspektyvų.

Šalies vadovas su kultūros bendruomenės atstovais aptarė kultūros politikos formavimą ir teisėkūros principus. „Turime toliau siekti, jog sprendimai kultūros politikoje būtų priimami juos grindžiant įrodymais, tyrimais ir analize, o teisėkūros iniciatyvos kultūros srityje turi būti ambicingos, apčiuopiančios kultūros sektoriaus potencialą, nukreiptos į ateitį ir programuojančios pokytį“, – teigė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, taip pat būtina ir toliau stiprinti, telkti ir sinchronizuoti analitines kompetencijas, nes tik koordinuojama veikla leis aiškiai identifikuoti kultūros sektoriaus kuriamą vertę – tiek kultūrinę, tiek ekonominę.

Prezidentas su kultūros bendruomenės atstovais taip pat aptarė kultūros prieinamumo regione ir kultūrinės atskirties mažinimo klausimus. Prezidentūra skelbia, kad tokius susitikimus ketinama rengti periodiška.