Konkretikos ir abstrakcijos paradoksas

Į fotografijos filosofiją besigilinantis, Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis ukrainiečių ir lietuvių menininkas Valentyn Odnoviun teigė, kad jam įdomu tyrinėti koreliaciją tarp atvaizdo ir jo priežasties.

„Įdomu tai, kad mes tose nuotraukose matome tai, ko negalime pamatyti iš pirmo žvilgsnio. Atrodytų, darbai abstraktūs, bet tuo pat metu ir labai konkretūs. Buvusių politinių kalinių kamerų durų stebėjimo akutės, buvusio slapto kalėjimo langai, laiptai į rūsį, kur buvo kankinami žmonės, lova, laukas prie IX forto Kaune – įvairūs objektai yra konkretūs. Bet kažkodėl jie atrodo abstraktūs – konkretikos ir abstrakcijos paradoksas“, – pastebėjo fotomenininkas.
Valentyn Odnoviun, paroda „Nuosekli fiksacija“ , KKKC Parodų rūmuose

Kartu su V. Odnoviun paroda „Nuosekli fiksacija“ KKKC buvo atidaryta ir baltarusių paroda „Raudonoji linija“, kurioje pristatomi Baltarusijos menininkų pastarųjų metų kūriniai, fotografijos, video, piešiniai, koliažai.

„Dėl situacijos Baltarusijoje daugelis fotografų atsisakė skelbti vardus prie savo darbų, nes jiems buvo baisu, kad kažkas sužinos, kad jie dalyvauja tokioje antirežiminėje parodoje – apie protestus, politinę situaciją. Mano projektą galima naudoti kaip kontekstą tiems darbams – pažiūrėjus į manuosius galima suprasti, kas ten vyksta dabar, ir kaip viskas gali baigtis. Tai ne tik apie praeitį – apie ateitį irgi“, – sakė pašnekovas.

Stebėjimo, tardymų bei kontrolės mechanizmų technologijos, anot V. Odnoviun, keičiasi, tačiau visa kita, įsitikinęs jis, lieka kaip buvę. Paklaustas, ką manantis apie sąmokslo teorijas, fotomenininkas nuo jų atsiribojo – nieko nesistengiąs diktuoti.

„Kiekvienas turi savo požiūrį. Mano nuotraukos todėl ir „abstrakčios“. Jeigu atvaizduočiau konkrečioje nuotraukoje diktatoriaus veidą, vieni galvotų, kad jis geras, o kiti, – kad blogas. Kontrastas. Savo kūryboje nesakau, kad jums reikia pasirinkti vieną iš dviejų – duodu lauką, kuriame jūs pabandysite kritiškai ištyrinėti ir apgalvoti tai, ką matote. Taip, yra rėmai, bet jie platūs, galima interpretuoti skirtingai“, – kalbėjo kūrėjas.
Valentyn Odnoviun, paroda „Nuosekli fiksacija“ , KKKC Parodų rūmuose

Visiškai suprasti realybės nepavyks, nes ji labai dinamiška

Šiandien fotomenininkai norėdami įtikti žiūrovui siekia glamūro, gilesnės mintys tarsi nustumiamos į šoną. V. Odnoviun pastebėjo, kad yra skirtingų fotografų ir menininkų – kiekvienam svarbūs savi dalykai. Būtent šis projektas, anot autoriaus, padeda suprasti kažką naujo apie praeities įvykius.

„Atvaizdo potencialo tyrimą pradėjau dar studijų Vilniaus dailės akademijoje (VDA) metu – mano magistrinio darbo vadovas buvo profesorius Alvydas Lukys. Fotografijos filosofijoje man įdomi koreliacija tarp atvaizdo ir jo priežasties. Parašiau apie tai darbą, kurį gyniausi 2016-aisiais. Po gynimo pradėjau dirbti su tokiais projektais“, – sakė V. Odnoviun, savo projektuose nagrinėjantis santykį tarp vaizdo ir jo suvokimo.

Kriminalistiką kaip metaforinį įrankį savo darbuose naudojantis V. Odnoviun įsitikinęs, kad tai padeda atrasti ne ryšį su praeitimi, o galimybę kuo įtaigiau paveikti vaizduotę, atkuriant praeities įvykių scenarijus.

„Visą laiką ir mokslininkai, ir menininkai bando atrasti tą patį – atsakymus į mūsų klausimus. Praeityje mokslininkai darydavo, kaip mes galvojome, objektyvius tyrimus, o menininkai – subjektyvius. Iš tikrujų, tie tyrimai atsirado iš mokslininkų interpretacijos, kurie irgi buvo subjektyvūs. Dabar mes matome, kad subjektyvūs dalykai gali būti objektyviais, ir priešingai. Šis žinojimas gali mums atidaryti naują lauką, kuriame mes galime rasti daugiau įdomių, interpretacinių momentų. Aišku, visiškai suprasti realybės nepavyks, nes ji labai dinamiška, bet darome, ką galime“, – nutęsė mintį fotomenininkas.
Valentyn Odnoviun, paroda „Nuosekli fiksacija“ , KKKC Parodų rūmuose

Svarbiau ne vaizdas, o atvaizdas, kuris slypi už jo
Ar menas gali padėti spręsti problemas? „Nesakyčiau, kad menas gali padėti. Klausimas, kaip tuos dalykus naudoti? Savo darbuose bandau parodyti kitą sluoksnį – svarbiau ne vaizdas, kurį matote, o atvaizdas, kuris slypi už jo. Galite pamatyti planetą (projekte „Stebėjimas“ užfiksuotas buvusių politinių kalinių kamerų durų stebėjimo akutes menotyrininkė Agnė Narušytė interpretavo kaip „planetas“. ). Bet už tos planetos stovi didelė represyvinė sistema. Svarbu žiūrėti ne akimis, o panaudoti protą: galvoti apie tai, ką matai, o ne paprastai žiūrėti į tuos dalykus, kuriuos tau rodo“, – apie atvaizdo galią kalbėjo V. Odnoviun.
Valentyn Odnoviun (Dovilės Berlinskaitės nuotr.)
Valentyn Odnoviun
„Svarbu žiūrėti ne akimis, o panaudoti protą: galvoti apie tai, ką matai, o ne paprastai žiūrėti į tuos dalykus, kuriuos tau rodo“

Iš Charkovo kilęs V. Odnoviun gyvena, kuria ir dirba Lietuvoje. „Charkovas įdomus miestas, bet jis niekada nebuvo mano – kažkoks kvadratinis ir pilkas... Kalbant apie fotografijos koncepciją – taip, ir Charkove stipri fotografijos tradicija. Pasaulyje išgarsėjęs vienas žinomiausių Ukrainos fotografų Borisas Michailovas taip pat iš Charkovo, tačiau man ši stilistika ne prie širdies, labiau traukia lietuviškas koncpetualizmas, kuris vyravo aštunto ir devinto dešimtmečių sandūroje. Fotografų grupės TTL (Gintautas Trimakas, Remigijus Treigys, Alvydas Lukys) darbai arčiau manęs. Lietuvoje man labai patinka, bet ar kitiems patogu su manimi (kitas mentalitetas) – čia kitas klausimas“, – savikritiškai pažvelgė V. Odnoviun.

Problemų yra, bet pašnekovas atviras – jam patinka demokratija: „Jeigu yra problema – gali apie ją kalbėti. Ne visi galbūt nori apie tai girdėti, bet kalbėt kalbės... Dažnai išsakau kritiką, tada išgirstu atsakymą – sako, kad vis tiek tau pasisekė. Taip, ir aš laimingas dėl to, bet tai nereiškia, kad problemų nėra.“

V. Odnoviun (g. 1987) VDA ir Europos humanitariniame universitete dėsto vizualųjį meną. Šiuo metu Lietuvos kultūros tyrimų institute rengia disertaciją apie Lietuvos fotografijos vietą pasauliniame kontekste.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) parodos veiks iki 2022 m. sausio 16 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją