Sausio 4 d. Lietuvos paviljono balkonėlyje gausiai susirinkusiems parodos atidarymo dalyviams sveikinimo žodį tarė Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje „EXPO2020“ generalinis komisaras Romas Jankauskas ir paviljono komunikacijos vadovė Austėja Brasiūnaitė, o darbų autorius A. Repšys papasakojo apie tai, kaip kilo idėja surengti būtent tokią neįprastą parodą, bei tai, kaip gimė parodos nuotraukos.
„Mintis padaryti parodą pasaulinėje parodoje apie tuo metu vykstančią parodą atsirado dar apsilankius Astanoje, Kazachstane vykusioje „EXPO 2017“ ir pamačius, kokia įvairi ir įdomi gali būti parodos architektūra. Tačiau įgyvendinti šią ideją pavyko tik Dubajuje.“ – pasakoja parodos autorius – „Dėl saugumo sumetimų skraidinti bepiločius orlaivius EXPO teritorijoje gali tik specialūs sertifikuoti dronų pilotai. Dronai turi būti su radio atsakikliais (transponderiais), turėti parašiutus ir būti patikrintais „Expo“ parodos saugos tarnybos. Po patikrinimo droną draudžiama išnešti iš parodos teritorijos. Taip pat dronas turėtų būti apdraustas mažiausiai 5 mln JAV dolerių civilinės atsakomybės draudimu.“
A. Repšys teigė, kad jam pasisekė dirbti su labai patyrusiu ir technišku pilotu, tačiau susikalbėti jiems pavyko ne iškart. „Kadangi pilotas valdo droną savo pulto pagalba, o aš per kitą pultą valdau kamerą ir fotografuoju, turėjome gerai suprasti vienas kitą, kad pasiekčiau sau reikalingą rezultatą. Pradžioje pilotas buvo sutrikęs, pamatęs, ką ir kaip aš noriu fotografuoti – jis bandė dirbti taip, kaip reikia daugumai fotografų, skristi prie paradinių paviljonų pusių, kad galėčiau sukomponuoti tradicinius atviručių motyvus. Aš tuo tarpu vis stengiausi ieškoti sau įdomių abstrakčių grafiškų vaizdų, kurių įprastai žmogus nepamato. Iš jo reakcijos supratau, kad viską dariau ne taip, kaip kiti fotografai, su kuriais jam teko dirbti. Tuo momentu, kai drono pilotas pradėjo skambinti telefonu savo įmonei ir sakyti, kad panašu, jog aš nemoku fotografuoti, supratau kad viską darau teisingai, nes reiškia, kad iki šiol dar niekas taip nėra ten fotografavęs.“
Fotografas ir pilotas kartu praleido 8 valandas, per kurias aplankė didžiąją dalį „EXPO 2020“ teritorijos.
„Kadangi parodos erdvė suskirstyta zonomis, turėjome tam tikrą tvarkaraštį, kada ir kur galime skraidyti, ir kiek aukštai galime pakilti skirtingose erdvėse, – tęsia fotografas – Nors atrodo, kad susitelkus vien į fotografavimą turėtų būti paprasčiau, manau, jog pačiam valdant droną fotografuoti yra visgi kiek lengviau, nes gali tiksliau valdytį orlaivį. Tačiau „EXPO 2020“ sąlygomis labai džiaugiausi turėdamas galimybę dirbti su pilotu, nes be meistriško pilotavimo jis išmanė dar ir vietines skraidymo taisykles. Prieš pakeldamas droną pilotas kaskart ištiesdavo pakilimui skirtą kilimėlį, apjuosdavo teritoriją kuoliukais, ir gaudavosi tikra pakilimo-nusileidimo aikštelė. Pilotas visą laiką per raciją bendravo su vietos oro erdvės operatoriais, informuodamas juos apie mūsų lokaciją ir veiksmus. Man buvo nauja ir labai įdomi patirtis dirbti su pilotu tokioje erdvėje su griežtomis taisyklėmis.“
Šios parodos pagrindinis tikslas – sužadinti žiūrovų vaizduotę. Autorius serijos nuotraukas rinkosi pagal tai, kas jam paąiam atrodė grafiškai įdomu, neįprasta, kas sužadino jo paties vaizduotę ir primenė kokius nors buities objektus. Kalbėdamas apie savo darbus A. Repšys sako: „Man svarbu, kaip objektai susikomponuoja erdvėje, kaip erdvė virsta plokštuma, kaip neįprastos formos papildo viena kitą. Man buvo įdomu pamatyti „EXPO“ paviljonus iš viršaus, nes tai yra labiau techninė pastato dalis, kurios specialiai niekas nepuošia, tačiau tie stogai gali būti estetiški – saulės baterijos, kondicionierių vamzdžiai turbūt nėra savaime labai gražūs objektai, bet jų formos ir linijos, jų metami šešėliai gali papasakoti savitas intriguojančias istorijas arba paprasčiausiai papildyti kompoziciją trūkstamais elementais.“
Pasak autoriaus, visos parodos nuotraukos turi potekstes, kiekvienam skirtingas prasmas.
„Nesiekiau užfiksuoti konkrečių paviljonų, bet labiau per architektūrinius elementus, jų tarpusavio ryšius, žmogaus buvimą kadruose norėjau sužadinti žiūrovo vaizduotę. Pavyzdžiui, Šveicarijos paviljono nuotrauka man kalba apie socialinius tinklus, pasitikėjimą ir įvairius tikrovės atspindžius. Tačiau kiekvienas šiame kadre pamatys tai, kas jam yra artima ir aktualu.“ Parodoje eskponuojamos tik dešimt atspausdintų serijos nuotraukų, likusias žiūrovai gali pamatyti atskirame ekrane.
Dėl neseniai Dubajuje pasidėjusių stiprių liūčių, kas šiam regionui nėra būdinga, dalis paviljonų, nepritaikytu tokioms oro sąlygoms, laikinai užsidarė. Tačiau tai nesutrukdė į parodos atidarymą Letuvos paviljone ateiti gausiam būriui žmonių. Atvyko Kataro paviljono direktorius Saeed Al-Bloshi, Japonijos paviljono komisaras Tomiyasu Nakamura, Liuksemburgo paviljono direktorius Daniel Sahr, Čilės paviljono direktorius Felipe Repeto, Italijos, Slovėnijos, Azerbaidžano paviljonų atstovai. Apsilankė ir žymios lietuvių kūrėjos – aktorė E. Jackaitė ir choreografė M. Malinauskaitė. Paviljono svečiai žiūrėdami nuotraukas drąsiai dalinosi jiems kylančiomis asociacijomis. Kataro paviljono komisaras buvo labai sužavėtas A. Repšio darbais ir kaip pagarbos ir padėkos ženklą kaligrafiškai užrašė autoriaus vardą senąja arabų kalba.
Šių metų Lietuvos paviljonas „Openarium“ pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ kasdien sulaukia nuolatinio svečių srauto. Paviljonas turi ir ištikimų, sugrįžtančių lanklytojų, tarp kurių ir JAE ministras pirmininkas Šeichas Mohammed bin Rashid Al Maktoum, kuris Lietuvos paviljone apsilankė jau antrą kartą per pastaruosius tris mėnesius. Lankytojus traukia ne tik išskirtinė paviljono architektūra, bet ir renginiai, parodos ir pati paviljono idėja, jog graži Lietuvos gamta ir darni aplinka įkvepia žmones kūrybai, technologiniam augimui bei atvirumui bendradarbiauti įvairiose srityse.
