Tai, ką Kaune išvydo žiūrovai, buvo ne tik beprotiškai gražu, kupina įstabiausios muzikos ir dviejų krištolinių sopranų virbracijų, bet ir jauku, šilta, artima, jaudino iki ašarų. Po šio vakaro publika tarsi pažino Asmik iš naujo. Išvydo ne tik „geriausią pasaulio operos solistę“, bet ir paprastą, nepasipūtusį žmogų, kurio jokie titulai nesugeba sugadinti.

O titulų solistėms nuo pat pradžių nepašykštėjo koncerto vedėjas Viktoras Gerulaitis. „Sutikite Lietuvos sopranų karalienę Ireną Milkevičiūtę ir pasaulio sopranų deivę Asmik Grigorian“, – pagrindines vakaro žvaigždes į sceną pakvietė jis.

Reikia pastebėti, kad Asmik Grigorian ir jos mamos koncertui parengta „Žalgirio“ arena publiką pasitiko gerokai pasikeitusi. Kraujo raudonumo draperijomis puošta scena priminė teatrą, o patogus sektorių ir parterio išdėstymas leido kiekvienam žiūrovui itin gerai matyti ir girdėti vaizdą abejose scenoje.

Tikra tiesa – scenos buvo dvi. Pagrindinėje įsikūrė Gintaras Rinkevičius ir jo simfoninis orkestras bei skambėjo garsiausios operų arijos. Žiūrovai išgirdo ištraukas iš operų: „Bohema“, „Manon Lescaut“, „Madam Buttterfly“, „Rusalka“, „Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“, „Norma“ ir, žinoma, „Traviata“.

Antroje – mažojoje, jaukią svetainę primenančioje, įsitaisė vakaro vedėjas Viktoras Gerulaitis. Pas jį, tarsi į svečius, tarp pasirodymų ateidavo ir Asmik Grigorian, ir Irena Milkevičiūtė, ir net Gintaras Rinkevičius.

Visi keturi išties turėjo daug ką aptarti ir prisiminti. Publika sužinojo, kodėl Irena Milkevičiūtė mėgsta savo vaidmenį „Traviatoje“, o Asmik – atvirkščiai: spyriojosi nenorėjo jo dainuoti. Kodėl sakoma, kad po Violetos vaidmens reikia net šešiasdešimt penkerių valandų atsigauti. Kokį Asmik vaidmenį pirmą kartą gyvai pamatė jos tėtis, garsus operos solistas Gehamas Grigorianas. O ką būdama Japonijoje 1986-aisiais padarė Irena Milkevičiūtė, kad visa Lietuva didžiavosi ne mažiau, nei Kauno „Žalgiriui“ laimėjus prieš Maskvos CSKA? Ir kodėl „Bohemoje“ G. Rinkevičius ir D. Ibelhauptaitė Asmik specialiai davė Miuzetės, o ne Mimi rolę? Koks vaidmuo, kurį specialistai laiko vienu sunkiausiu, taip tinka Asmik, kad ji ir naktį pažadinta galėtų padainuoti? Ir dar daug intriguojančių faktų buvo atskleista šį įsimintiną vakarą.

Daug dėmesio „Traviatose“ buvo skirta ir Asmik tėčiui Gehamui Grigorianui. Žiūrovai dideliuose ekranuose pamatė archyvinius vaizdus su garsiausiomis jo arijomis. Išvydo ir ištrauką iš „Madam Butterfly“, kurioje dainavo abu Asmik tėvai. Jo metu I. Milkevičiūtė jau laukėsi dukters. Taip pat buvo daug archyvinių nuotraukų iš garsiosios šeimos gyvenimo bei Asmik pasirodymų pasaulio scenose.

Vienas įrašas Asmik sugraudino iki ašarų ir žiūrovai turėjo retą progą savo akimis išvysti, kaip meistriškai emocijas sugeba suvaldyti pasaulinio lygio profesionalė. „Nežinau, ar dabar galiu dainuoti“, – drebančiu iš susijaudinimo balsu prisipažino ašaras braukianti Asmik, tačiau po minutės scenoje jos vokalas jau skambėjo tvirtai ir lygiai, lyg neplanuotos emocinės perkrovos nė nebūtų buvę.

„Didžiausia dovana ir didžiausias prakeiksmas būti tokių tėvų vaiku“, – publikai prisipažino ji. Dainininkė niekada neslėpė, kokia didelė atsakomybė užgulė jos pečius, kai ji nusprendė eiti savo garsių ir talentingų tėvų pėdomis. Mama I. Milkevičiūtė ilgus metus buvo pagrindinė dukros vokalo mokytoja. Šiandien Irena sako, kad jos vaikas seniai ją praaugo, tačiau Asmik nesutinka ir pabrėžia išskirtinę mamos intuiciją muzikai, kurios ji pati neturi. „Mama viską suvokia kažkokiu šeštu jausmu, o aš – protu“, – sako ji.

Publika ovacijomis pasitiko I. Milkevičiūtės atliekamas arijas, nors ši ir prisipažino, kad iki paskutinės minutės dvejojo, ar dainuoti vienoje scenoje su dukra – gera mintis. „Labai jaudinuosi, kad tik viskas pavyktų“, – prieš pat pasirodymą sakė retai į sceną belipanti, o daugiau pedagogine veikla užsiimanti operos legenda. Jaudinosi be reikalo – net po šitiek metų jos su niekuo nesupainiojamas balsas žavėjo susirinkusius ir įrodė, kad talentu būdamas, tokiu visada išliksi.

Buvo išskirtinis džiaugsmas matyti mamą ir dukrą dainuojančias drauge. Nors jos ir buvo susitikusios teatro scenoje, tačiau toks vakaras abiems buvo pirmasis. Asmik sakė, kad visą gyvenimą vengė šeimyninių koncertų, tačiau šiais metais pajuto, kad tam atėjo laikas. Režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Mykolo Vildžiūno dėka, jai pavyko surengti nebanalų ir nenusaldintą, tačiau jautrų ir kupiną meilės mamos ir dukros vakarą.

Buvo nuostabu stebėti ir operos divų bei dirigento Gintaro Rinkevičiaus nematomą, tačiau stiprų ryšį. Jis tarsi kūnu pajusdavo kiekvieną jų natą. Dirigentas yra prisipažinęs, kad jo darbas ir paties orkestro grojimo lygis labai priklauso nuo solisto profesionalumo. „Traviatų“ vakarą orkestras skambėjo idealiai.

Išskirtinis „Traviatų“ pasirodymas įvyks tik dar vieną kartą – šiandien, paskutinę metų dieną, sostinėje, specialiai apipavidalintoje „Avia Solution Group“ arenoje.