Nuo gegužės iki lapkričio pabaigos eksponuotą interaktyvią architektūrinę instaliaciją aplankė ne tik 67 tūkstančiai žmonių. Į kelis metus kartu su tarptautine komanda plėtotą projektą dėmesį atkreipė Italijos bei kitos tarptautinės meno ir architektūros platformos, tokios kaip „Artribune“, „ArchDaily“, „Exibart“, „Professione Architetto“, o įtakingiausias pasaulyje dizaino ir architektūros portalas „Dezeen“ įtraukė jį į rekomenduojamų aplankyti paviljonų dešimtuką.

Po pristatymo Venecijoje J. Urbono plėtotą projektą nuspręsta padovanoti Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Pasak Lietuvos paviljono komisarės Julijos Reklaitės toks sprendimas priimtas jau kurį laiką diskutuojant, kam tokie didžiąja dalimi valstybės remiami kūriniai turėtų priklausyti.

Lietuvos kultūros taryba šį dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos išsitęsusį projektą parėmė keliskart. LKT lėšos sudarė virš 80 procentų viso paviljono biudžeto. Jausdami atsakomybę prieš tokį palaikymą, norėjome sukurti precedentą ir greičiau ne padovanoti, bet sugrąžinti kūrinį teisėtam jo savininkui – valstybei, kuriai jis ir atstovavo“, – sako J. Reklaitė.

Lietuvai atstovavusi menininko J. Urbono įsteigta Lietuvos erdvės agentūra savo laikiną laboratoriją įrengė renesansinėje Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje. Laboratorijos erdvės sprendimus kūrę architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora siūlė po instaliaciją pasivaikščioti taip, tarsi ji būtų kilnojama „kosminė stovyklavietė“, suskliausta dviem modulinių struktūrų burėmis, kurias, kaip ir centrinio interaktyvios architektūrinės instaliacijos objekto – 3D skenerio korpusą sukūrė menininkas Vladas Suncovas.

Julijono Urbono projekto „Planeta iš žmonių“ astrofizikinė simuliacija
Foto: Studio Pointer vizualizacija

Laboratorijos lankytojai buvo kviečiami užeiti į šį specialiai suprogramuotą skaitytuvo įrenginį ir nusiskenuoti pasirinkus norimą choreografinę pozą. Nuskenuotų kūnų trimačiai atvaizdai perkelti į astrofizikinę vieno iš kosmose esančių taškų simuliaciją. Čia pat įrengtuose ekranuose buvo galima pamatyti ne tik besiformuojančią planetą iš žmonių, bet ir save – naujo dangaus kūno bendrakūrėją. Šios architektūrinės fantastikos vizualizavimo darbus atliko interaktyvių sprendimų dizaino studija Studio Pointer* (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris).

Meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ organizuotą paviljoną kuravo Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektorius, architektūros ir šiuolaikinio meno kuratorius Janas Boelenas, o asistuojančios karatorės pareigas ėjo Milda Batakytė. Planuojama, kad Lietuvos publikai kūrinys bus pristatytas kitąmet, o iki tol bus parodytas Melburne duris 2022-aisiais atversiančioje mokslo galerije „Science Gallery“. Kol kas paviljono komanda su menininku J. Urbonu kviečia po instaliaciją pasivaikščioti video ture.

Lietuvos paviljoną 17-oje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Paviljoną organizuoja meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“. Paviljono kuratorius Janas Boelenas, komisarė Julija Reklaitė, asistuojanti kuratorė Milda Batakytė, prodiuseris Mindaugas Reklaitis, architektai „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“ (Ona Lozuraitytė ir Petras Išora), modulinių struktūrų dizaineris Vladas Suncovas, inžinierius Povilas Ambrasas, grafikos dizaineriai ir 3D skenerio programuotojai Studio Pointer* (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris). Strateginis partneris „X Museum“ (Pekinas).

Partneriai „BALTISCHES HAUS“, „Collective“ (Edinburgas), galerija „Vartai“, „Gioielli Nascosti di Venezia“, „Girteka Logistics“, Nacionalinė dailės galerija, „Plasta“, „Science Gallery“ (Dublinas). Paviljono lankytojų ir gidų saugumu rūpinasi Monika Mačiulytė ir „Margarita“. Paviljono draugai: „Formuniform“, „Kosmica Institute“, Lietuvos aerokosmoso asociacija, Lietuvos kultūros institutas, „Six Chairs Books“, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus miesto savivaldybė, „Vilnius Tech“ architektūros fakultetas, Vilniaus universitetas.