Knygoje „Lietuva 2120“ pateikiami 4 utopiniai ir 4 distopiniai Lietuvos ateities po šimto metų scenarijai, kuriuos lydi 48 interviu su skirtingų sričių profesionalais – politikais, mokslininkais, filosofais, menininkais. Pokalbio moderatorius V. Bartninkas diskusijos pradžioje pastebėjo, kad ši knyga yra išskirtinis reiškinys lietuviškame tekstų apie ateitį kontekste.
Lygindamas su politikų ir biurokratų kuriamomis strategijomis bei rašytojų ir poetų kuriamais fiktyviais pasakojimais ir distopiniais romanais, jis pabrėžė pačių žmonių, sutikusių pasidalinti Lietuvos vizijomis, svarbą: „Šioje knygoje yra ne tik įvairių žmonių pamąstymų apie Lietuvos ateitį. Kartu tai ir giluminiai interviu, pasakojantys ne tik apie objektą – valstybę, bet ir apie subjektus, įvairių žmonių perspektyvas, skirtingus požiūrius ir vertybes. Manau, kad ši knyga leidžia matyti, kaip įvairūs autoritetai, influenceriai, politikai, akademikai ir kiti žmonės mato Lietuvos ateitį.“
V. Bartninkas atkreipė dėmesį, kad praėjus vos metams nuo knygos išleidimo pasaulyje daug kas pasikeitė, ir kėlė klausimą, ar interviu pašnekovų aptariamos ateitys nėra „beviltiškai pasenusios“, o gal dar tik laukia savo šanso?
Viena iš knygos bendraautorių, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė teigė, jog projektas buvo sukurtas kaip provokacija, nesiekiant nuspėti ateities. „Mes nesame futurologės, nekonkuruojame su Palmira. Knygos scenarijai buvo skirti įžiebti diskusiją tiek tarp mūsų pašnekovų, tiek tarp skaitytojų.“
Autorė atkreipė dėmesį, kad net ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje išlieka tie patys geopolitiniai bei ekonominiai iššūkiai, dėl kurių knyga išlieka aktuali. Ji įvardijo tokius klausimus kaip Ukrainos ateitis, Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei šių valstybių vaidmuo Europoje bei transatlantinėse derybose, kaimyninių valstybių grėsmė.
Kita knygos „Lietuva 2120“ bendraautorė, Benedikto Gylio paramos fondo projektų vadovė Ringailė Papartytė teigė, kad šiuo projektu buvo siekiama pašnekovus bei skaitytojus paskatinti „leistis į minties eksperimentą ir apgalvoti, kas dažnai galbūt lieka paribiuose dėl panašumo į būrimą iš tirščių“.
Pasak R. Papartytės, taip pat buvo siekiama sukurti priemonę, politiškai įgalinančią ne tik strategijų kūrėjus, bet ir tiesiogiai su politinėmis veiklomis nesusijusius žmones: „Laiko kapsulė „Lietuva 2120“ aktualumo nepraras tol, kol bus tų, kurie įsitraukia į šią diskusiją. Nes tai neturi būti sprendimai, priimami tik už uždarų durų.“
Pokalbyje daug dėmesio buvo skirta ir knygoje pateikiamam vizijų įvairialypiškumui bei tendencijai apmąstyti kelis scenarijus. Kaip pastebėjo V. Bartninkas, įmanomos ir tokios situacijos, kai dėl ateičių pliuralizmo negalima susivienyti vienam tikslui valstybiniu lygmeniu.
Filosofas Kristupas Sabolius pripažino, kad laisvoms visuomenėms itin svarbu turėti daugiau nei vieną ateities galimybę. Pateikdamas Elono Musko ir Aliaksandro Lukašenkos pavyzdžius, jis teigė: „Gyvendami vienos ateities naratyve nesame laisvi žmonės, tampame pasyvūs, lengvai manipuliuojami. Tai gali būti panaudota kaip propagandos įrankis.“
Pasak filosofo, privalu išlaisvinti mąstymą ir svarstyti apie daugiau ateities galimybių – ne tik kosmoso užkariavimą ar autoritarinę Baltarusiją kaip savaime suprantamus scenarijus. K. Sabolius taip pat akcentavo, kad žmonijos perspektyvos gali radikaliai keistis dėl klimato krizės – „ateitis yra apie nežinomybę“, tad svarbu išlikti jautriems ir atsižvelgti į mus supančią aplinką.
Literatūrologo Pauliaus V. Subačiaus teigimu, problema ta, kad Lietuvoje apie ateitį mąstoma iš itin lokalios perspektyvos: „Tai susiję su valstybingumo, valstybiškumo ir valstybininkų nebuvimu. Reikia matyti – pirmiausia Lietuvą, toliau Europą, likusį pasaulį. Reikia aukštesnio žvilgsnio ir neapsiriboti savo kaimu.“
Anot P. V. Subačiaus, „Lietuva 2120“ svarbi tuo, kad fiksuojamos šiandienos refleksijos apie dabartį ir pastaruosius 30 nepriklausomybės metų. „Knygoje yra pasakyta daug dalykų, kurių nėra viešumoje. O kai nėra to, kas yra dabar, tai normalu, kad negali būti samprotavimų apie ateitį – nei po 20, nei po 50 metų“, – teigė literatūrologas.
Daugiau šiandienos refleksijų bei svarstymų apie ateities scenarijus, galimas utopijas ir distopijas po šimto metų skaitytojai ras knygoje „Lietuva 2120“.
