Jubiliejinio renginio išvakarėse pasikalbėti su naujienų agentūra ELTA maloniai sutiko šio kvarteto meno vadovas S. Bartulis.

– Apžvelgdama informaciją apie daug gražaus nuveikusį nedidelį Jūsų muzikinį kolektyvą, atkreipiau dėmesį į tam tikras sąsajas tarp Vilniaus ir Kauno muzikų. Kauno styginių kvartetą įkūrė Donatas Katkus, o Vilniuje gimęs S. Bartulis nuo 1988-ųjų kvartetui vadovauja. Tiesa, baigėte Kauno J. Naujalio vidurinę meno mokyklą (dabar – muzikos gimnazija), paskui, 1982-aisiais, – Lietuvos valstybinę konservatoriją (Muzikos ir teatro akademiją). Po studijų Vilniuje griežėte Kauno menininkų namų kameriniame ansamblyje, paskui sostinės „Regnum“ kolektyve. Tai tos kūrybinės sąsajos tebėra stiprios?

– Galiu iš karto pasakyti: tai, kad gimiau Vilniuje, nieko nelemia, nes buvau vos trejų, kai tėvai mane parvežė gyventi į Kauną, kur mūsų šaknys. O kvartetas bent pirmąja savo sudėtimi buvo studentiškas kolektyvas, – galima sakyti, kad specialiai sudarytas dalyvauti tuomečiuose sąjunginiuose konkursuose. Pirmosios jo muzikantės buvo Donato Katkaus studentės iš konservatorijos. Konkursams tikrai neblogai pasiruošdavo, – laimėjo ir Voroneže, ir Taline. Savo ruoštu aš studijuodamas dalyvavau Baltijos šalių konservatorijų kamerinės muzikos festivaliuose, viename jų (1980 m.) pelniau antrą vietą. O paskui kūrybinėje biografijoje atsirado nemažai kitų miestų pavadinimų, pavyzdžiui, Londono, kai 1992-aisiais man teko galimybė tobulintis tarptautiniuose „Amadeus“ kvarteto meistriškumo kursuose.

– Kauno styginių kvartetą daug kas vadina vienu svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių Kaune. Miesto taryba kvartetą remia nuo 1988 metų. Per 40 gyvavimo metų jis repertuare sukaupė per 500 kūrinių, surengė daugiau kaip 2700 koncertų, dalyvavo daugybėje festivalių Lietuvoje bei užsienyje, – Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Argentinoje, Čilėje, Danijoje, Ukrainoje. Tačiau gal per tą laiką Jums, kaip vadovui, kildavo mintis, kad vienam muzikuoti, solo programą parengti būtų ir paprasčiau, ir netgi įdomiau? Juolab,kad turite ir tokios patirties, – rengėte solo rečitalius, grojote su orkestrais.

– Groti kvartete, galiu užtikrinti, – puikus variantas, juk tai – keturių solistų sąjunga. Ne ką mažiau čia atsakomybės nei grojant solo, – jei bent vieną kokią nešvarią natą koncerte sugrosi, krimsies savaitę ar ilgiau. Labiausiai nenorėčiau groti orkestre, nes ten muzikantas gali jaustis didelio mechanizmo sraigteliu. Tačiau bet kokiu atveju kiekvienam būtinas talentas, meistriškumas, kuris įgyjamas tik nuolatiniu kantriu darbu. Gerai groti, mokėti sudominti, žavėti publiką reikia ir solistui, ir kvartetui, ir orkestrui.

– Pataisykite mane, jei klystu, ar pats kvarteto žanras, yra kilęs iš senų saloninio muzikavimo tradicijų ir sunkiai rado kelią į koncertų sales, tarkim, tais laikais, kai kūrėsi Kauno styginių kvartetas? Jei taip buvo, kiek užtruko paieškos to subtilaus rakto klausytojų širdims atrakinti?

– Sakyčiau, kad vadinamoji saloninė muzika kokiu šimtmečiu jaunesnė už kvartetą. Na, gal ir galima tarp jų rasti kažkokių analogų, tarkim, Mocarto „divertismentai“ tiko salonuose kaip šokių muzika. O dėl to „rakto“, tai klasikinė muzika buvo labai populiari sovietmečiu. Daug garsių muzikantų atvažiuodavo, – filharmonijos salė būdavo pilna. Tiesa, buvo Kauno vengiančių atlikėjų, nes esą „Kauno publika jų nesupranta ir nemėgsta“. Tačiau tai – išimtys. Konkurencija buvo didžiulė, tik erdvė, kurioje gali pasireikšti, – ne tokia ir plati. Gyvenome už uždarytų sienų. Sovietiniais laikais dalyvauti konkurse, jį laimėti, – panašu, kaip šiais laikais apdovanojimą pelnyti kokioje užsienio valstybėje.

– Jūsų oficiali steigėja – Kauno miesto savivaldybės taryba. Kaunas kitąmet taps Europos kultūros sostine, tai programai vien miesto savivaldybė skiria 9 mln. eurų. Sausį vyksiančiame pradedamajame europinės kultūros metų koncerte profesionalių Kauno muzikos kolektyvų kažkaip nesimato. Bet gal ką įdomaus po „Kaunas 2022“ kepurėle kitąmet nuveiks ir Kauno styginių kvartetas, kuris už šiuolaikinės muzikos populiarinimą anksčiau yra pelnęs apdovanojimą „Tikra muzika“, už lietuvių kompozitorių muzikos propagavimą Lietuvoje ir užsienyje buvo paskelbtas „Įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu“ bei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui yra gavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės premiją?

– Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad mūsų miestui suteikta garbė ateinančius metus būti Europos kultūros sostine. Bet ta jūsų minima projekto „kepurėlė“ – dar labai nekonkreti. Kažką mums organizatoriai žadėjo, o ką gausime, – nežinome, specialaus europinės sostinės užsakymo neturime. Žinoma, rengsim savo programas, koncertuosime, dalyvausime renginiuose, kaip anksčiau, savo įprastu ritmu. Nuo 1988-ųjų Kauno savivaldybė mūsų kvartetui skyrė etatus, – darbas dirbamas.

Patirtį jau nemažą sukaupėme, – Kauno styginių kvartetas sėkmingai dalyvavo įvairiuose muzikos festivaliuose daugelyje valstybių. Įsimintini mūsų pasirodymai vyko Baltijos šalių kultūros dienose Vokietijoje, vokiečių ir lietuvių šiuolaikinės muzikos koncertuose Berlyne, Potsdame, Frankfurte, taip pat , Vestfoldo festivalyje Norvegijoje, Davido Oistrakho muzikos festivalyje Estijoje, gastrolėse Pietų Amerikoje, H. K.Anderseno festivalyje Danijoje, Kenterberio muzikos festivalyje Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje festivalių Lietuvoje. Pasirodymuose esame pristatę nemažai lietuvių autorių, o ypač kauniečių kompozitorių, su kuriais bendradarbiaujame daugelį metų, kūrinių premjerų. Kauno styginių kvartetas nuolat kviečiamas įrašyti muziką filmams ir teatro spektakliams. Yra įgrojęs daug kūrinių Lietuvos nacionalinio radijo fondui, išleidęs keliolika kompaktinių plokštelių. Taip pat aktyviai dalyvaujame ir edukacinėse programose tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje.

– Ar didelę įtaką kvarteto kūrybai turėjo Jūsų brolis kompozitorius Vidmantas Bartulis (amžiną Jam atilsį)?

– Labai didelę. Per visą Kauno styginių kvarteto gyvavimo laiką jis buvo ir mūsų dvasinis rėmėjas, ir užtarėjas, žinoma, ir mūsų atliekamos muzikos autorius. Pats paskutinis jo parašytas kūrinys buvo mano išprašytas, jį Vidmantas iš Palangos atsiuntė kelios dienos prieš savo mirtį (2020-ųjų vasarą, – primena ELTA). Ir mes tą kūrinį atlikome, bet, deja, mano brolis jau negalėjo jo išgirsti... O jubiliejiniame koncerte atliksime jo pirmąjį styginių kvartetą „O, brangioji“.

– Kokia muzika skambės jubiliejinį Jūsų vadovaujamo kvarteto vakarą?

– Priminsiu, kad koncerte dar dalyvaus ir Indrė Petrauskaitė (fortepijonas, Didžioji Britanija-Lietuva), taip pat Kauno fortepijoninis trio – Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė). Koncertą ves kompozitorė Zita Bružaitė. Atliksime šiuos kūrinius: Taaffe Zwilich – Septetą fortepijoniniam trio ir styginių kvartetui, V. Bartulio – Styginių kvartetą Nr. 1 „O, brangioji“ bei Antoníno Dvořáko – Kvintetą fortepijonui ir styginių kvartetui Nr. 2 A-dur, op. 81.