„Šis sezonas mūsų teatrui – intensyviausias, koks tik galėjo būti. Per tris mėnesius pristatome jau penktą premjerą, dvi iš jų – tai operos vaikams. Jos abi rodomos avanscenoje, virš uždengtos orkestrinės – ribotoje erdvėje, atveriančioje statytojų kūrybiškumą ir spontaniškumą. Tokių spektaklių su lengvai pervežamomis dekoracijomis, rodomų avanscenoje, teatro repertuare atsiras vis daugiau“, – žada LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Jis prisiminė, kad anksčiau, kol dirbo Klaipėdoje, jo paties vaikai švedų rašytojos Jujjos Wieslander pasakas apie Mamulę Mū dešimtis kartų išklausė greitkeliu riedančiame automobilyje, ir jos jiems niekada nenusibosdavo. Tad, renkantis vaikišką operą repertuarui, dėl šio siužeto teatro vadovui nekilo jokių abejonių.
LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė pridūrė, kad, renkantis kūrinį, Sigito Mickio opera „Mamulė Mū“ įveikė keturias kitas konkurentes, kol kas dar laukiančias savo eilės į sceną.
Sudėtingi vaikų klausimai
„Mano „Mamulė Mū“ buvo sukurta 2009-aisiais festivaliui „Naujosios dramos akcija“. Tada tai buvo pusiau džiazinis balaganėlis su daug skaitomo teksto. Dabar jau pats turiu vaikų, ir jaučiu, kad su amžiumi vis mažiau norisi normas laužyti: jei drama – tai drama, jei dainuoja – tai dainuoja… Bandau prisitaikyti prie operos žanro. Prieš 15 metų buvau muzikos chuliganas, o dabar nebe“, – prisipažįsta kompozitorius Sigitas Mickis.
Jam pritaria premjeros muzikos vadovas Modestas Barkauskas, pasidžiaugęs, kad galiausiai „Mamulė Mū“ virto mažyte operyte su savo arijomis, duetais ir vienu tercetu. „Stengėmės, kad šiame spektaklyje būtų kuo daugiau dainuojama. Norėjosi muzikaliai paryškinti personažus, todėl Karvės ir Varnos partijoms pasitelkėme kontrastingus balsus – mecosopraną ir tenorą“, – pasakoja M. Barkauskas.
Į „Mamulės Mū“ repeticijas dirigentas ne kartą buvo atsivedęs savo vaikus, ir iš jų sulaukdavo nemažai pastabų. Pavyzdžiui, tokių: „Kodėl karvė dainuoja? Juk ji turėtų mūkti!“
„Tikrai bus daug klausimų: kur ragai, kur uodega, kodėl ant karvės nėra dėmių? Bet juk operoje viskas sąlygiška, viskas supaprastinta. O kartu su muzika atsiranda lengvumas: opera įsuka ir įtraukia“, – aiškina dekoracijas ir kostiumus „Mamulei Mū“ sukūrusi dailininkė Alisa Rūta Stravinskaitė.
Karvės ir varnos – iš senų afišų
Režisierė Agnė Ambrozaitytė-Šumilė pritaria, kad operos statytojai vadovavosi devizu „Mažiau yra daugiau“, ir būtent tai padeda vaikams sukaupti dėmesį į pasakojamą istoriją. „Mes baiminamės, kad vaikai nesupras to ar ano. Bet jiems ir nereikia visko „sukramtyti“! Mes tiesiog nepridėjome spektaklin to, kas nebūtina. Visą mėnesį intensyviai dirbome su aktorinėmis užduotimis, ir operos solistai nustebino mane savo sugebėjimais“, – pasakojo debiutuojanti režisierė.
Pagrindinius vaidmenis sukūrė Gabrielė Kiršaitė, Aistė Miknytė (Mamulė Mū), Laurynas Aksamitas, Edmundas Seilius (Varna) ir Regimantas Gapšys bei Paulius Prasauskas (Maestro Dabita).
Šviesų dailininkas Andrius Ringevičius lygino „Mamulę Mū“ su ankstesne šio sezono LNOBT premjera vaikams „Alisa stebuklų šalyje“ ir teigė, kad šįkart statytojai vadovavosi kinematografiniais principais: scenoje karaliaus juodai balti kontrastai su švelniais pasteliniais tonais. O daugiausiai patirties iš visos kūrybinės komandos turintis vaizdo projekcijų autorius Mikas Žukauskas tvirtino, kad „Mamulės Mū“ komanda labiausiai nudžiugs, jei mažieji žiūrovai iš teatro pabirs dainuodami, mūkdami ar karksėdami: tai bus pats geriausias kūrėjų darbo įvertinimas.
Laukdami naujo spektaklio, sostinės vaikai kartu su knygų iliustratore Inga Dagile teatro surengtose kūrybinėse dirbtuvėse iš senų afišų karpė savo įsivaizduojamas Karves ir Varnas. Kas jiems išėjo? Tai pamatys premjeros žiūrovai. „Mamulė Mū“ su publika LNOBT salėje susitiks gruodžio 5, 30, 31, sausio 2 ir vasario 20 dienomis.
