Paraiškas konkursui siunčia jau trejus metus

„Su šita idėja dalyvavau šiemet „Kuriu Vilnių“ konkurse, bet ji nelaimėjo, liko per vidurį, projektas didelis – biudžetas nemažas. Turėjo būti ne tik piešinys, bet ir instaliacija. Negavau leidimo, bet visą idėją dar liepos mėnesį paskelbiau feisbuke. Sulaukiau daug pozityvios reakcijos iš žmonių, taip pat net ir iš savivaldybės darbuotojų – paspaudė patiktukus, pastebėjo. Atsirado net komercinių rėmėjų, kurie panoro prisidėti prie tos sumos, kad projektas įvyktų tarptautiniu mastu“, – pasakojo priešistorę R. Jankauskaitė.

Ir štai šiomis dienomis menininkė sakėsi sulaukusi klausimų, ar visgi ji vykdanti savo projektą, ir nuotraukų, kuriose užfiksuotas daugiabutis, išpieštas panašiu motyvu, būtent toje, jos pasiūlytoje Karoliniškių lokacijoje. „Pasidomėjusi pamačiau, kad ispanų menininkai nupiešė šitą piešinį irgi ekologijos tema, raginant saugoti vandenynus, organizavo NVO „Our fish“. Esminis klausimas išlieka – ispanai tikrai nepažįsta Karoliniškių, tad kažkoks tarpininkas buvo matęs mano idėjos intenciją“, – iš kur galėjęs kilti toks stulbinantis sutapimas svarstė pašnekovė.

Kalbant apie NVO „Our fish“ iniciatyvą, pažymėjo savivaldybės atstovai, – ji nedalyvavo konkurse ir negavo finansavimo iš savivaldybės, o projektą įgyvendino savomis lėšomis.

Visgi R. Jankauskaitė neslėpė nusivylimo, „Kuriu Vilnių“ konkursui paraiškas siunčia jau trejus metus, tačiau niekaip nepavyksta jo laimėti: „ Jau kantrybė išsisėmusi, trečius metus siunčiu paraiškas, mano draugai siunčia – nieko nelaimime. Niekada niekas nepaaiškina, kodėl nelaimėjai, nėra jokių argumentų. Kriterijai dažniausiai surašyti biurokratiškai. Nenoriu kritikuoti menininkų, bet natūralūs klausimai kyla: kodėl vieni projektai buvo pasirinkti, o kiti liko už borto?“

Rūtos Jankauskaitės projektas „Koralų Akvariumas“, dalyvavęs „Kuriu Vilnių“ konkurse:

Biurokratijos Everestas?

Pasak menininkės, Vilniaus mieste trūksta natūralaus gyventojų meno, tačiau savivaldybė esą labai nenoriai išdavinėja bet kokius leidimus. „Net jeigu bandyčiau ne per konkursą daryti savo projektą – būtų didžiausias biurokratijos Everestas. Dažniausiai kai savo iniciatyva kažką darai, savivaldybė sako: gyventojai pyks, reikės visų parašus surinkti. Įdomu, ar ispanai surinkinėjo to didžiulio daugiabučio gyventojų parašus, ar leidimas buvo duotas lengvai?“, – vienodų sąlygų principu sudvejojo pašnekovė.

R. Jankauskaitės įsitikinimu, miesto veidą bjaurojantys grafičiai atsiranda dėl to, kad jaunimas neturi veiklos, paskatinimo, galimybės išsireikšti. „Todėl ir turime tą grafičių nusikalstamumą, kuris galėtų visiškai lengvai susimažinti, jei savivaldybė geranoriškai bendradarbiautų su jaunų žmonių bendruomenėmis, jomis rūpintųsi. Pavyzdžiui, Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ – kodėl nepadaryti piešimui tokios vietos? Yra norinčių ir mokyti, skirti dažus, bet viskas užsiblokuoja ties biurokratiniais dalykais. Kaip viename savo įrašų yra rašęs sostinės meras Remigijus Šimašius: „Sienų teplionės yra netvarka, tikras vargas ir didelės išlaidos mokesčių mokėtojams. Elegantiškiausias ir efektyviausias kelias yra pakeisti jas kažkuo kitu. Geriausiai – apželdinti krūmeliais, arba, kaip šiuo atveju, vijokliais.“ Va taip – slėpti, bet ne spręsti problemas“, – kalbėjo menininkė.

Argumentą, kad yra skirtos specialios vietos, kur galima piešti ant sienų be leidimo, R. Jankauskaitė atrėmė – tai yra požeminės perėjos, prastos patalpos, o ir jų nedaug. Vienoje jų – Pilaitės prospekte jau įsikūrė šviesos instaliacija – kosmosas. „Kitoje perėjoje prie „Panoramos“ įsikūrė maršistų vėliava, kuri nuolatos atnaujinama... Taip, papurkšti ir pateplioti galima, bet kalbu apie užsiėmimą su jaunimu – to reikėtų imtis. O dabar išleidžiami pinigai grafičių valymui. Esu ne kartą piešusi su leidimu ant sienų – man buvo iškviesta policija. Piešiau viena, o privažiavo penki policijos ekipažai... Tai yra neteisinga, jaunų žmonių ignoravimas“, – sakė R. Jankauskaitė.

Rūta Jankauskaitė
Foto: Asm. albumas

Nežmogiškas požiūris, o verslininkiškas

R. Jankauskaitės manymu, dabartinio Vilniaus noras turėti tobulą, sukontroliuotą fasadą neleidžia sukurti autentiško miesto vaizdo: „Visi Vilniaus piešėjai nusiminę – važiuoja į Kauną, prasiėjus gatvėmis galima pamatyti – 70 proc. piešinių atlikta sostinės piešėjų. Marijampolė, Alytus, Šiauliai taip pat veikia aktyviai.“

Išsprendus šią problemą, R. Jankauskaitė tiki, tai pavirstų kažkuo geru: „Jaunimas jungtųsi į bendruomenes, taptų artimesniais, dabar – nežmogiškas požiūris, o verslininkiškas. Vilniuje daugiausia grafičių turime loftuose, jie daugiausia atlikti užsieniečių. <...> Man tai atrodo neteisinga.“

R. Jankauskaitė dar nežino, ką darysianti toliau, tačiau dėl galimo plagiato atvejo į institucijas kreiptis neketina: „ Nepuolu menininkų, nes palaikau ekologijos temą. Manau, kad menininkams nebuvo duota užduotis padaryti taip, kaip aš norėjau – greičiausiai jie turėjo panašią idėją. Neturiu laiko teistis, noriu skirti savo laiką kilnesniems tikslams, rasti progų apginti menininkus, vis dažniau tai darau. Nežinau, ką darysiu, bet galimybė išlieka, kad siųsiu savo projektą vėl – bus įdomu pamatyti, ar jį atmes. Pasižiūrėjau iš naujo į konkurso „Kuriu Vilnių“ laimėtojų darbus. Yra kūrinių, kurie patinka. Tačiau visiškai nesuprantu, kaip laimėjo projektas „Fabijono svetainė“ – iš akmenų padaryta poilsiavietė-stebėjimo salelė. Mačiau sąraše visokių idėjų – kokie kriterijai? Kai savivaldybės atstovų paklausiu, kokie argumentai, atsakymas vienas – tai neviešinama. Jei negali gauti išvadų, suprasti – išeitų, kad tai prilygsta loterijai?“

Visą devynaukščio, esančio Sausio 13-osios g. 7 papuoš ispanų menininkų komandos „Boa Mistura“ kuriama apie 300 kvadratinių metrų freska:

Vilniaus miesto savivaldybė: ispanų iniciatyva neturi jokio ryšio su menininkės teiktu projektu

Savivaldybės atstovai, atsakydami į „Delfi“ klausimus paaiškino, kad meno rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ metu yra gavę per tūkstantį paraiškų, tad esą natūralu, kad kartais tai pačiai vietai keliems menininkams kyla panašios idėjos. NVO „Our fish“ iniciatyva nedalyvavo konkurse ir negavo finansavimo iš savivaldybės, o projektą įgyvendino savomis lėšomis. Savivaldybė – menininkės darbo neviešino.

„Dėl piešinio vietos buvo labai daug diskusijų ir variantų. Miestas nori daugiau meno matyti miegamuosiuose rajonuose, o menininkai dažniausiai jį įgyvendinti nori centre. Buvo svarstoma apie Žirmūnus, Šnipiškes, Lazdynus, bet galiausiai NVO pati rado šią vietą Karoliniškėse, kuri atitiko tiek mūsų, tiek iniciatorių lūkesčius. Vieta pasirinkta dėl didelio srauto žmonių, kurie juda viena iš pagrindinių miesto arterijų Laisvės pr. Tai neturi jokio ryšio su menininkės teiktu projektu finansavimui, nes, kaip ir minėjome, per programą „Kuriu Vilnių“ esame gavę labai daug projektų ir visų idėjų tikrai negalime atsiminti. Be to, šiuo konkrečiu atveju nematome dėl ko vienas darbas turėtų prieštarauti kitam“, – rašoma atsiųstame atsakyme.

Kita vertus, savivaldybės atstovų teigimu, teikdamas idėjas ir negavęs finansavimo menininkas niekaip negali užimti vietos ir neleisti kitiems menininkams siūlyti savo idėjų tam tikroje teritorijoje, nebent savivaldybei yra pranešta ir žinoma, kad planuojamas įvykdyti atitinkamas projektas.
„Šiuo atveju nebuvome gavę informacijos, kad toks projektas planuojamas įgyvendinti, tačiau, kiek mums žinoma, panaši yra tik tematika, bet konkreti lokacija (daugiabučiai) yra kiti. Miestas skatina įgyvendinti savo idėjas, tačiau vienas iš iššūkių yra finansavimas, o kita – gyventojų sutikimas, nes yra atvejų, kai gyventojai nenori meninių intervencijų ant savo gyvenamojo pastato“, – pažymėjo savivaldybės atstovai.