Tai septintoji Williamo Shakespear’o pjesė, kurios imasi O. Koršunovas. Režisierius yra pastatęs spektaklius „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Hamletas“, „Audra“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Akis už akį“.
„Pagrindinė W. Shakespeare`o tragedijų tema – tradicijos ir šiuolaikybės sankirta, nuo viduramžių laikų besikartojanti Europoje. Šiandien mes ir vėl atsidūrėme tektoninio lūžio taške, kai idealus įsivaizduojamas pasaulis priešinamas realybei, bet pasirodo, kad šis idealus pasaulis yra neįmanomas ir nesuderinamas su šiuolaikybės iššūkiais ir reikalavimais“, – teigia O. Koršunovas.
Tradicijos ir modernybės sankirta: maištaujanti Dezdemona
Režisierius „Otelo“ perskaitymo raktu renkasi visas W. Shakespere’o pjeses žymintį lūžio tašką, kai personažai susiduria ne tik su savo asmenine drama, bet ir su besikeičiančiu pasauliu. Tradicijos ir modernybės sankirtą O. Koršunovo režisuojamame „Otele“ įkūnija jo vadovaujamas aktorių kursas, o pagrindinis Otelo vaidmuo patikimas aktorei Oneidai Kunsungai-Vildžiūnienei.
O. Koršunovo teigimu, pjesėje atsiveria įdomus istorinio laiko momentas. Jį žymi kelionės laivais ir didieji atradimai. Tai kolonialistinio pasaulio pradžia, aptemdyta kito baimės. Atsiranda mauro personažas ir naujo žmogaus laukimas, bet archaiškasis pasaulis nenori užleisti vietos naujajam pasauliui. Šį pasaulį skelbia laisva ir nepriklausoma Dezdemona, kuri nepaklūsta savo tėvui ir nusistovėjusioms aplinkos taisyklėms. Ji elgiasi kaip moteris, turinti visavertę balso teisę.
Pasak režisieriaus, aktorės Dignos Kulionytės keistumas, unikalumas, šiuolaikiškumas lėmė naujosios Dezdemonos pasirinkimą, o O. Kunsungos-Vildžiūnienės vaidmuo išryškina ir naujomis prasmėmis papildo tradicijos ir modernumo sankirtos temą, atskleisdamas, kokias ribas peržengia Dezdemonos ir Otelo meilė.
Šiuolaikinis populisto prototipas: pavydintis Jagas
Režisuodamas „Otelą“ O. Koršunovas išskiria ir Jago personažą, įvardindamas jį šiuolaikinio populisto prototipu. Tai veikėjas, kuris mato dviejų pasaulių nesuderinamumą ir juo naudojasi. Jagas yra pakankamai modernus, bet norėdamas įgyti ir išsaugoti valdžią, supriešina senąjį ir naująjį pasaulį. Jo veiksmų logika artima šiuolaikiniams populistams – jie supranta, kad ateitis priklauso globaliam pasauliui, o senosios ekonominės schemos nebeveikia, bet matydami visuomenės nepasirengimą, apdairiai aukština atavistinį pasaulį ir laimi jos palankumą.
Pasak O. Koršunovo, Jago personažas atskleidžia, kad šiuolaikybės baimę visada kursto pavydas – pavydas naujoms formoms, kurios gali tave aplenkti. Pavydas apskritai brėžia vieną pagrindinių „Otelo“ teminių linijų, tik Otelas pavydi apakintas meilės, o Jagą valdo totalus pavydas, paverčiantis jo kūrybines jėgas ardančiomis ir demoniškomis.
Dokumentinis projektas „Teatro repeticijos“ (VšĮ „Ketvirta versija“) fiksuoja skirtingų Lietuvos teatro režisierių kūrybos genezę ir spektaklio atsiradimo procesą. 2020 m. buvo pristatyta pirmoji projekto dalis – Gintaro Varno spektaklių „Sombras“ pagal Federico Garcíos Lorcos ir Luigi Pirandello tekstus (Kauno dramos teatras, 2019) ir „Gyvenimas – tai sapnas“ pagal Pedro Calderóno de la Barcos pjesę (Krokuvos teatras „Bagatela“, 2019) repeticijų filmuota medžiaga. 2021 m. – Oskaro Koršunovo spektaklio „Otelas“ (OKT/Vilniaus miesto teatras, 2021) repeticijos. 2022 m. planuojama pristatyti Martyno Rimeikio režisuojamo Felikso Bajoro operos-baleto „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 2022) repeticijas.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
