Pasak knygos sudarytojų dr. Stanislovo Stasiulio ir Saulės Valiūnaitės, Z. Kalmanovičiaus Vilniaus geto dienoraštis iš kitų šio laikotarpio dokumentų labiausiai išsiskiria tuo, kad atskleidžia epochos intelektualo žvilgsnį į Holokaustą: „Nors dienoraštyje fiksuojama geto kasdienybė ir didžiausi sukrėtimai, šis liudijimas ypatingai svarbus tuo, kad suteikia skaitytojui galimybę suprasti vidinius žmogaus išgyvenimus, jo baimes ir kartu pajausti kokia svarbi tokiomis tragiškomis aplinkybėmis tampa viltis. Šis unikalus dokumentas ne tik fiksuoja ir liudija Vilniaus geto įvykius – jame atsiskleidžia intelektualo žvilgsnis ir apmąstymai apie žydų išgyvenimus Holokausto metu ir pranašiški apmąstymai, kaip šią tragediją vertins ateities kartos“, – teigia knygos sudarytojai.

Z. Kalmanovičius dienoraštį hebrajų kalba pradėjo rašyti 1942 m. gegužės 16 d. Savo išgyvenimus rašė dviejose užrašų knygelėse, ir kai 1943 m. rugsėjo mėnesį Z. Kalmanovičius iš Vilniaus geto buvo išvežtas į nacių koncentracijos stovyklą dabartinėje Estijoje, jo dienoraštis, kaip svarbus geto laikotarpio liudijimas, buvo paslėptas kartu su kitomis „Popieriaus brigados“ gelbėtomis ir saugomomis vertybėmis. Pasibaigus karui į miestą sugrįžę išgyvenusieji brigados nariai surado abi dienoraščio užrašų knygeles ir saugojo jas 1944 m. įkurtame Žydų muziejuje, tačiau greitai suprato, kad Sovietų Sąjunga žydų kultūrai taip pat kelia pavojų. Dalis buvusių „Popieriaus brigados“ narių išvyko gyventi svetur, kartu pasiimdami vertybes, kurias norėjo perduoti YIVO institutui Niujorke, manydami, jog ten bus saugiau. Viena iš išsiųstų vertybių buvo Z. Kalmanovičiaus dienoraščio dalis, kita pasiliko Vilniuje ir šiandien yra saugoma Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje.

Vilniaus gete, buvęs YIVO instituto vadovas Z. Kalmanovičius buvo vadinamas geto pranašu. Jo apmąstymai ir nuogąstavimai iš tiesų buvo pranašiški, dienoraštyje užrašytos eilutės iš dalies nuspėjo kaip Holokausto tragediją vertins ateities kartos: „Jūsų – geto žmonių – atminimą istorija pašlovins. Mažiausias, smulkiausias jūsų apraiškas tirs, jūsų kova dėl žmogiškumo įkvėps poetus, jūsų fizinis ir dvasinis pažeminimas piktins ir žadins. Jūsų žudikai amžinai liks prikalti prie gėdos stulpo. Žmonija žiūrės į juos pakraupusi, baiminsis pati savęs ir stengsis saugotis nuodėmės. Kodėl taip pasielgta su šia tauta, klaus jie. Atsakymas bus: toks yra piktadario, sunaikinusio rytų žydiją, likimas. Šitaip tragedija pateks į istoriją, bus įamžinta tautų atmintyje.“

Knygos „Viltis stipresnė už gyvybę. Vilniaus geto dienoraštis“ pristatymas vyks Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius), lapkričio 24 d. 17.30 val. Pristatyme dalyvaus: literatūrologas, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus universiteto TSPMI profesorė dr. Violeta Davoliūtė, knygos sudarytojai dr. Stanislovas Stasiulis ir Saulė Valiūnaitė. Renginį moderuos Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Darius Staliūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją