Mindaugas Pakalnis apie Montvilos kvartalo pokyčius: tokio akivaizdaus pastato virsmo tortu neteko matyti

Sostinės Kražių kolonija, dar kitaip dažnai vadinama Montvilos kvartalo vardu, dar šį pavasarį paskelbta valstybės saugomu kultūros vertybių objektu – tokių vietų Vilniuje vos penkios. Paveldo specialistai anuomet sakė, kad valstybės saugomų namų savininkai turės teisę gauti kompensaciją už pastatų restauravimą. Tačiau kaip rodo praktika – geri ketinimai ne visada išvirsta į puikų rezultatą. Šiandien einant pro šį kvartalą ne vieną praeivį ištinka šokas – šiems pokyčiams apibūdinti geriausiai tinka žodis „sudarkyta“.

Aiškinasi, kas įvyko

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis kalbėdamas apie Montvilos kvartalo pokyčius, apie „tiramisu spalva“ išdažytą segmentą sakė, kad tai, kas atsitiko, yra klaiku.

„Peržvelgėme projektą, jame viskas gerai, klaida padaryta statybos darbų metu. Yra techninė, autorinė pastato priežiūra, tie, kas vykdo fasado restauravimą – tie žmonės turi būti profesionalais, atsakyti už tai, kas yra atsitikę. Kiek žinau, Kultūros paveldo departamentas aiškinasi, kas ten įvyko. Reikės taisyti, taip negali likti“, – griežtai vertino atliktus restauravimo darbus M. Pakalnis.

Projektas, kaip tikino M. Pakalnis, kuriam išduotas statybos leidimas – toli gražu ne tai, kas dabar matoma realybėje. „Pakėlėme medžiagą – statybos projektą, turėjo išlikti esama pastato spalva, turėjo būti restauruotos pilkos spalvos dekoro detalės. Autoriai sako, kad spalva pakito dėl pigmento reakcijos su šlapiu fasadu, nežinau, tegu tikrina specialistai. Tos baltos kvarbatkos (kaip sakydavo mano teta) papuošimai – tik pirmas sluoksnis dažo, esą bus pilki. Kad ir kaip būtų – viskas turės būti pataisyta. Niekas nepriims tokio pastato eksploatacijai, svarbu, kad nebūtų padaryta nepataisomų pažeidimų autentui“, – kalbėjo architektas.

Cheminės reakcijos pasekmė ar analfabetiškumas?

Vykdant tokio pobūdžio statybos darbus, anot Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto, yra privaloma autorinė priežiūra – turi būti sudaryta autorinė sutartis. „Ypač šitokiu atveju, kai turime vieną gražiausių to laikotarpio Vilniaus pastatų. Čia ne klaida, čia įstatymo pažeidimas, ši sutartis privalėjo būti sudaryta. Paskutinė sutartis, kurią turime – Tauro Paulausko, bet su juo nebuvo sudaryta autorinė priežiūros sutartis. Čia yra architekto teiginys, turėsime išsiaiškinti situaciją, tik tada galėsime paskelbti detales“, – pažymėjo M. Pakalnis.

Įmonė atliekanti darbus, M. Pakalnio tikinimu, – atestuota, žinanti, ką daranti. „Kodėl taip atsitiko, ar iš tikrųjų tai cheminės reakcijos pasekmė, o gal analfabetiškumas tų žmonių, kurie turėjo spalvą parinkti, turime išsiaiškinti, kas yra atsitikę“, – tikino M. Pakalnis, žadėdamas likimo valiai pastato nepalikti.

Į pastebėjimą, kad lig šiol tokių restauravimo klaidų, berods, yra pavykę išvengti, M. Pakalnis sakė, kad yra pasitaikę tokių dalykų, kuriuos reikėdavo taisyti. „Kaip visada gyvenime – ir klaidų, ir netikslumų. Bet tokio akivaizdaus pastato virsmo tortu – neteko matyti“, – teigė jis.

Kultūros paveldo departamento direktorius: kol kas gavome paaiškinimus žodžiu

Vietoje apsilankęs Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras gavo vykdytojų ir savininkės patvirtinimą, kad viskas bus įgyvendinta pagal projektą, dabar esą tepraėję tik pusė projektui skirto laiko. „Fasadus padengė impregnantine medžiaga, vadinamąja lazūra, kad drėgmė į pastatą nesisunktų. Ir pačio fasado plytelės padengtos ruda spalva, ir fasado elementai nudažyti drėgmei nepralaidžia balta spalva. O paskui prieš vasarą bus viskas padengta normalia spalva, tokie atsakymai“, – įspūdžiais dalijosi V. Bezaras.

Kultūros paveldo departamento direktorius pasakojo šiandien nemažai nuveikę – surašė privalomą reikalavimą esamą padėtį taisyti.

„Kol kas gavome paaiškinimą žodžiu, kai gausime raštu – tada bus viskas galutinai sudėliota. Iš to bendro vertinimo: pastoliai buvo nurinkti tam, kad išspręstų su vandentiekiu susijusius klausimus, pastoliai vėl atgal surenkami. Žiūrėsime, negaliu šimtu procentu už nieką patvirtinti, išskyrus save. Tai, ką apsilankę pamatėme, ką parodė ir pažadėjo – tą susakau. Šiuo metu tai, kas yra dabar – neturi likti. Tai nebus priimta, jokių šansų neturi užbaigti taip, kaip yra dabar. Pats labai nustebau, tuo labiau, kad buvusi spalvinė gama daug gražesnė už tą, kuri dabar uždėta, bet pasirodo, kad ten tikrai impregnantas“, – aiškino V. Bezaras.

Paveldosaugininkas ramino, tikrai nepaleisiantys iš akiračio šito objekto. „Visai neseniai visas kvartalas buvo paskelbtas valstybės saugomu – čia vienas gražiausių namų. Sieksime saugoti, savininkai irgi pažadėjo to paties siekti. Tikiuosi, kad viskas bus sutvarkyta pavasarį“, – vylėsi jis.

Kultūros ministras: čia negali būti logikos „kuo pigiau, greičiau ir paprasčiau“

Į šią situaciją sureagavo ir Kultūros ministras Simonas Kairys, paskelbęs savo poziciją socialiniame tinkle „Facebook“.

„Balandį Montvilos koloniją paskelbiau valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Prabėgo vos keli mėnesiai – ir šio sprendimo svarba tapo dar didesnė. Būti kultūros paveldo objekto savininku reiškia ne tik privilegiją, bet ir tam tikras teises bei pareigas. Visada pasisakau už tai, kad paveldas būtų aktualizuojamas ir atitinkantis šiandienos visuomenės poreikius, kad į jo tvarkybą aktyviau įsitrauktų ne tik valstybė, bet ir verslas bei privatūs asmenys. Bet tai nereiškia, kad tvarkant paveldo objektus galima kliautis logika „kuo pigiau, greičiau ir paprasčiau“. Tikiuosi, kad ir šiuo atveju Kultūros paveldo departamentas imsis visų būtinų priemonių daromai žalai sustabdyti, įvertinti ir panaikinti. O aš savo ruožtu noriu padėkoti neabejingiems piliečiams, kurių reakcijos ir bendruomeniškumas padeda tramdyti panašius savivalės reiškinius. Visuomenės supratimas, vertybių puoselėjimas kalbant apie paveldotvarką yra ne mažiau svarbu nei tam skiriamos lėšos“, – teigia jis.

Statybos inspekcija: tvarkant Kražių kolonijai priklausančius pastatus padaryti ciniški pažeidimai

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) informavo apie žymiajai Kražių kolonijai (Montvilos kvartalui) priklausančiame pastate J. Tumo-Vaižganto g. 7 nustatytus statybos pažeidimus.

Statybos inspekcija taip pat praneša, kad atlieka tyrimą ir dėl galimų grubių pažeidimų atliekant statybos ir tvarkybos darbus greta esančiame pastate J. Tumo-Vaižganto g. 6. Pažymima, kad Statybos inspekcija galutinius sprendimus dėl šio visuomenės dėmesio sulaukusio objekto priims gavusi Kultūros paveldo departamento (Departamentas) išvadas. Į Departamentą kreiptasi dar 2021 m. rugsėjo 22 d., tačiau atsakymo nesulaukta, Departamento atstovas taip pat nedalyvavo ir Statybos inspekcijos atliktame patikrinime.

Statybos inspekcija informuoja, kad statytojai M. B. savavališkos statybos aktą dėl vykdytų statybos darbų adresu J. Tumo-Vaižganto g. 7 surašė, nes:

• fasadinėje sienoje fasadas nudažytas trimis spalvomis (pakeista išvaizda), uždažyti namo puošybos (gipso ar tinko) elementai;

• išardyti pastato vidaus laiptai su atitvarine sienele nuo trečio aukšto iki palėpės, išardyta monolitinio gelžbetonio laiptų aikštelė (3 m2) su atitvarine sienele prie įėjimo durų į palėpę;

• išardyta (panaikinta) bendro naudojimo inžinerinė sistema (ventiliacijos šachta) esanti trečio aukšto patalpoje užaklintos ventiliacinės sistemos angos trečio aukšto grindyse ir trečio aukšto lubose;

• ant stogo tūrinio švieslangio konstrukcijos sumontuotas kondicionavimo įrenginys, vamzdynas įvestas per kamino dūmų šalinimo angas, ant pastato sienos dalies ir per gretimo namo (J. Tumo-Vaižganto g. 6) sieną (po karnizu) sumontuotas vamzdinis įvadas į trečio aukšto patalpas (galimai dujų įvadas);

• fasadinėje sienoje įrengtos oro šalinimo-padavimo angos su gaubtais (3 vnt).

Pažymima, kad statytojai surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra apskųstas teisme, tačiau pirmosios instancijos priimtas sprendimas – palankus pažeidimus siekiančiai pašalinti Statybos inspekcijai. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

Statybos inspekcija primena, kad Kražių kolonija (Montvilos kvartalas) – daugelio vilniečių ir miesto svečių pamėgtas trikampio plano gyvenamųjų namų kompleksas, kurį sudaro 22 pastatai prie Lukiškių aikštės, Kražių skersgatvyje ir Kražių gatvėje. Tai – vienas iš pirmųjų Vilniaus mikrorajonų, kurį sudarantys dviejų ir trijų aukštų pastatai dėl įvairių stilių elementų samplaikos sudaro modernui būdingas kompozicijas. Sostinės Kražių kolonija šiemet paskelbta valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.